DARBO SU JAUNIMU GATVĖJE TYRIMO ATASKAITA

/in /by

Viešoji įstaiga “Socialinis veiksmas”

Laikotarpis: 2023 m. birželio 1 d. – 2024 m. gruodžio 30 d.

Teritorija: Fabijoniškių mikrorajonas, apimant Gelvonų g. bei PC „Akropolis“

–>Tyrimo ataskaita PDF formatu<–

KODĖL FABIJONIŠKĖS? “Socialinis veiksmas” nuo 2005 m. dirba su jaunimu neformalaus ugdymo kontekste, koordinuodami vietinės ir tarptautinės savanorystės projektus, organizuodami mokymus, stovyklas, tarptautinius jaunimo mainus. Nuo 2024 m. organizacija išplėtė savo veiklą socialinių paslaugų srityje – pradėjo socialinio darbo su jaunimu gatvėje programą. Šioje analizėje pateikti pirmų programos metų rezultatai. Tačiau prieš pradedant aktyvųjį darbą, reguliarius išėjimus, 2023 m. birželio mėn. ėmėmės pirminio etapo pažindinantis su Fabijoniškių mikrorajonu ir įvertinant naujos paslaugos poreikį jame.

Ruošdamiesi gatvės darbo paslaugos steigimui, nuo 2023 m. birželio 1 d.  tyrinėjome laisvalaikio ir socialinių paslaugų infrastruktūrą teritorijoje, pažindinomės su teritorijos žemėlapiu specialių išėjimų metu, bei siekdami įvertinti aktualias problemas ir išteklius, bendravome su rajone dirbančiais veikėjais, sekėme pranešimus žiniasklaidoje, gyventojų Facebook grupėse (Fabijoniškių, Šeškinės). 

Pagrindinės įžvalgos, kuriomis rėmėmės teikdami socialinio darbo gatvėje Fabijoniškių mikrorajone projektus 2024 m.:
– Didelis socialinių paslaugų, orientuotų į jaunimo poreikius trūkumas. Fabijoniškėse ir Gelvonų g. didelė jaunimo koncentracija: čia veikia 6 mokyklos, iš jų viena rusakalbiams, viena Statybininkų rengimo centro filialas, viena aklųjų ir silpnaregių. Ozo parkas, miškelis Ateities g. tarp LAISUC ir Stanevičiaus g. tampa susibūrimo ir laisvalaikio leidimo erdvėmis. PC “Akropolis” ir jo apylinkės pritraukia daug jaunimo iš viso miesto, ypatingai šaltuoju metų laiku. Užsidarius dviem vaikų dienos centrams Stanevičiaus g. ir Liudo Giros g. (2023-01-01 dėl finansavimo stokos užsidarė organizacijos “Gelbėkit vaikus” dienos centras), liko vienas – “Ateities vaikai”, dirbantis su 15-20 5-10 kl. Ateities mokyklos moksleivių, orientuotas suteikti jiems maitinimą, laisvalaikį ir pagalbą ruošiant pamokas, vasarą organizuojantis porą stovyklų. Šeškinėje taip pat veikia 1 ribotų pajėgumų vdc. Šiuo metu dienos centras neturi socialinės pedagogės, nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose. Pal. J. Matulaičio gatvės darbo komanda, veiklą perkėlė į Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių rajonus, tad savo veiklomis nebeaprėpia Gelvonų g. ir “Akropolio” rajono dalies. Atvejo vadybos komanda (“Gelbėkit vaikus”), veikianti Fabijoniškėse, dalinasi neturinti bendruomeninių partnerių, orientuojančių savo veiklą į jaunimo poreikių atliepimą, ugdymo organizavimą. 

Palyginimui, šiuo metu Fabijoniškėse gyvena 37 300 gyventojų. T.y. ~600 gyv. daugiau nei Marijampolės mieste, 2023 m. duomenimis. Tuo tarpu Marijampolėje iš viso veikia 4 atviri jaunimo centrai ir  erdvės.

– Nesaugumo jausmo rajone padidėjimas. Stebint žiniasklaidą ir rajono bendruomenės grupes socialiniuose tinkluose, jaučiamas nesaugumas ir nerimas dėl rajone vykstančių nusikalstamų įvykių, padidėjusios narkotikų problemos, užpuolimų, priekabiavimo atvejų, kurie dažnai yra bendri, migruojantys tarp Šeškinės ir Fabijoniškių. Bendraujant su jaunimu ir šeimomis girdimas nerimas ir nenoras vakarais leisti vaikų į kiemą, neformalaus ugdymo užsiėmimus dėl padidėjusios grėsmės būti išgąsdintiems, nuskriaustiems. Taip pat rajono gyventojai jautriau reaguoja į jaunimo susibūrimus kiemuose, stovėjimo aikštelėse, kyla įtampa, pasipiktinimas ir nepasitikėjimas dėl galimų tvarkos pažeidimų. 

Taigi 2024 m., įvertinę poreikį ir gavę Vilniaus miesto savivaldybės ir Jaunimo reikalų Agentūros prie SADM finansavimą, pradėjome sekantį etapą. 

Tyrimo tikslas – atlikti Fabijoniškių teritorijoje gatvėje laiką leidžiančių jaunuolių situacijos lauko tyrimą, remiantis gautomis išvadomis, formuoti tolimesnius darbo gatvėje programos tikslus.

Tyrimo uždaviniai: 

  1. Išeiti į gatvę ne mažiau 80 kartų tyrinėjimo laikotarpiu;
  2. Atpažinti ir apibūdinti galimas socialinio darbo su jaunimu gatvėje tikslines grupes; 
  3. Parengti Fabijoniškių teritorijos socialinį žemėlapį, jaunuolių  susibūrimo vietoms identifikuoti ir apibūdinti;
  4. Užmegzti bendradarbiavimą su bent 5 Fabijoniškių teritorijoje veikiančiomis organizacijomis, dirbančiomis ar kitaip susiduriančiomis su jaunimu.

TYRIMO REZULTATAI

GATVĖS KOMANDA GATVĖJE

  • Gatvės komandą sudarė dvi darbuotojos – Ieva ir Jovita.
  • 2024 m. įvyko 117 išėjimų į gatvę, kurių trukmė dažniausiai būdavo ~3 val. Iš viso gatvės darbuotojų komanda buvo gatvėje ir su jaunuoliais bendravo 612 val.
  • Dažniausias išėjimų laikas – 17:00 – 20:00. Dienos – antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Vasarą paauglių Skateparke galima sutikti jau nuo ryto, ~10:00 val. Vis dėlto, norint pasiekti vyresnio amžiaus jaunimą, būtų tikslinga išėjimų neankstinti ir net pavėlinti.
  • Nuo balandžio mėn. išėjimuose talkino automobilis, padėjęs aplankyti daugiau susibūrimo vietų per vakarą. Vidutiniškai per vieną išėjimą aplankydavome 3 taškus, kur praleisdavome po 1 val. 
  • Vasaros gale organizacija įsigijo patalpas Fabijoniškėse! Nuo tada kaimynystės vaikai ir jaunuoliai vis užsukdavo susipažinti. Esant prastam orui kviesdavome jaunuolius į atvirus vakarus po stogu, kurie nuo spalio 31 d. tapo reguliarūs – kiekvieną ketvirtadienį!

JAUNUOLIAI

  • Iš viso sutikome 106 jaunuolius ir jaunuoles (skaičiuojame kontaktą su jaunuoliu/-e tuomet, kai susipažįstame, paspaudžiame ranką, susitinkame nebe pirmą kartą, žinome vieni kitų vardus, ar įvyksta reikšmingas pokalbis).
  • Iš sutiktųjų, 44,5 proc. vaikinų buvo, 55,5 proc. merginų. Tikėtina, kad tai gali lemti komandos sudėtis – dvi moterys. Siekiant įtraukti daugiau jaunuolių, svarbi darbuotojų įvairovė, rekomenduojama, kad ją sudarytų skirtingų lyčių asmenys. 
  • Dauguma jaunuolių, su kuriais bendravome buvo 11-13 m. vaikai. Ši amžiaus grupė, leidžianti reikšmingą laiko dalį gatvėje, pastebima gatvės darbo komandų ir kituose rajonuose, be to jaunesnių jaunuolių pasiekimas būdingas naujesnėms komandoms. Kadangi su jaunesniais paaugliais santykį užmegzti yra žymiai lengviau, svarbu jau dabar megzti kontaktą su šio amžiaus jaunuoliais, kurie po 1-2 m. pateks 5 tikslinę grupę. 

9-10 m. 2,83 proc. 

11-13 m. 58,49 proc. 

14-17 m. 35,85 proc.

18-25 m. 2,83 proc. 

  • Bendraudami su jaunuoliais, įsivardinome pagrindines rizikas ir iššūkius, į kuriuos svarbu kreipti darbą su jaunimu:

→ Kalba. Rajone gyvena didelis rusakalbių jaunuolių skaičius (tiek Lietuvos, tiek Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir kt. piliečių. Čia veikia Ateities mokykla, kur ugdymas vyksta rusų kalba, taip S. Stanevičiaus progimnazijoje suformuotos kelios ukrainieičių klasės. Paaugliai iš šio rajono taip pat mokosi ir/ar po 10 kl. keliauja į Šeškinėje esančią Kovalevskajos, Pašilaičiuose Puškino gimnazijas, arba labiau nutolusias ukrainiečių, baltarusių mokyklas. Rusakalbės šeimos turi galimybę vaikus leisti į rusakalbį darželį “Karuselė”. Pastebima, kad tiek atvykę, tiek vietiniai jaunuoliai sunkiai bendrauja, kai kurie neskaito ir nerašo lietuvių kalba. Valstybinės kalbos nemokėjimas didina jų socialinės atskirties riziką, pažeidžiamumą neigiamai informacijai, propagandai. Darbe su jaunimu, svarbu atkreipti dėmesį į jaunimo pasitikėjimo stiprinimą, vartojant lietuvių kalbą, nes neretai tai yra susiformavusių vidinių barjerų, pasitikėjimo savimi ir praktikos stygiaus reikalas. Tuo pačiu būti pasirengus bendrauti ir konsultuoti rusų kalba.  

→ Individualūs jaunuolių socialiniai ir emociniai iššūkiai, tokie kaip patyčios, vienišumas, savęs paieškos, savivertė, bendraamžių įtaka, sunkumai šeimoje, mokykloje, psichikos sveikatos problemos ir kt. būdingi paauglių ir jaunuolių gyvenime. Neišgirsti ir neatliepti jaunuolių poreikiai lemia tolimesnes problemas (pvz. izoliacija, valgymo sutrikimai, savižala, iškritinimas iš mokymosi sistemos, nusikalstamas, rizikingas elgesys, priklausomybių formavimasis ir kt.) Pastebime, kad, nepaisant šeimos socialinės situacijos, jaunuolių išgyvenami sunkumai ne visada lieka išgirsti, jaunuoliai nesikreipia pagalbos, arba jos ieško neefektyviais ir/ar socialiai nepriimtinais būdais. Vystant darbo su jaunimu gatvėje ar kt. programą svarbu nedidinti ir nekurti atskirties, bei laikytis įvairovės, atvirumo principų, kad paslaugą galėtų gauti visi jaunuoliai, pagal poreikį.

→ Žalingi įpročiai. Veipinimo, rūkymo, socialinių tinklų įpročiai formuojasi jau ankstyvame amžiuje, rajono bendruomenės pareigūnų išskiriama kaip viena pagrindinių problemų ir temų darbui mokyklose. Atvejo vadybos komanda taip pat atkreipia dėmesį, kad yra jaunuolių, kuriuos sunku pasiekti, nes jie daugiausiai laiko praleidžia namuose, turi namų mokymąsi. Nemažai jaunuolių, su kuriais dirbame, namuose mato piktnaudžiavimą alkoholiu, formuojasi žalinga vartojimo kultūra. Jaunimo darbuotojams svarbu kelti savo kompetenciją priklausomybių prevencijos srityje bei gerai pažinti priklausomybių srityje dirbančias organizacijas, su kuriomis galima konsultuotis, į kurias nukreipti jaunuolius. Taip pat svarbu ieškoti lanksčių bendro veikimo būdu su partneriais, siekiant užmegzti kontaktą su jaunuoliais, leidžiančius laiką namuose. 

→ Mūsų sutikti jaunuoliai dažniausiai nelanko būrelių (niekada nelankė arba nustojo lankyti dėl įvairių priežasčių – neturi motyvacijos, renkasi turėti daugiau laisvo laiko su draugais, kurie irgi nieko nelanko). Keli lanko sporto, šokių, turizmo būrelius mokyklose, Šaulių būrelį. Tiek vaikams, tiek jaunimui Fabijoniškėse, ypatingai esantiems jautresnėse ekonominėse situacijose, užimtumo, neformalaus ugdymo veiklos yra neprieinamos (1 lentelė) arba, dėl socioemocinių įgūdžių ar kt. šeimyninių situacijų – neįveikiamos, t. y. per intensyvios, per struktūruotos. Rajone dirbanti Vilnius Social Club futbolo programos komanda kol kas sunkiai renka dalyvius į savo užsiėmimus. Jaunimo darbuotojams svarbu teikti prieinamo laisvalaikio galimybes jaunuoliams – tęsti reguliarų darbą gatvėje karštuosiuose taškuose, organizuoti išvykas ir stovyklas, atidaryti atvirą jaunimo erdvę rajone (atviruose ketvirtadienio vakaruose apsilanko bent 1 chebra, nuo 4 iki 10 žmonių. Dabartinėmis patalpų galimybėmis tai nemažai, yra poreikis plėstis ir pritaikyti didesnę dalį erdvės veikloms).

Laisvalaikio studija „7 mūzos“ (šokiai/gimnastika/kūno lavinimas nuo 10 Eur; dainavimas/muzikavimas 30 Eur.)
„Raganiukės“ teatras (teatro mokykla 7-12 m. vaikams, 50 Eur/mėn.)
Fabijoniškių baseinas nuo (39 Eur/mėn.)
“Spartanika” – kyokushin treniruotės (50-75 Eur/mėn.)
Sporto klubai (“Lemon Gym’, “Prikausomi nuo sporto”, Hobby fitness” ir kt. 25-30 Eur/mėn.) 
VSC Futbolo programa (1 k./sav. Ateities mokykloje, 5 Eur/mėn.)
Šauliai (Laisvės pr., treniruotės 3 k./sav. + savaitgalio žygiai (2 Eur/mėn. už uniformas, kurias parūpina klubas, visą kitą reikia įsigyti savarankiškai)
Būreliai mokyklose (muzikos, sporto, debatų, vaidybos, turizmo ir kt., paprastai finansuojami NVŠ krepšelio)
1 LENTELĖ. NEFORMALAUS UGDYMO VEIKLŲ PASIŪLYMAI FABIJONIŠKĖSE IR APLINK

ERDVĖS

  • Išskirtinis rajono bruožas ir didžiulis traukos centras – naujas, 2024 m. vasarą atvertas skateparkas bei šalia įrengta sūpynių ir bendruomeninė erdvės “Fabijono svetainė” su grill įrengimais. Dažniausiai čia sutinkame 11-14 m. vaikus ir jaunimą, kurie važinėja paspirtukais, leidžia laiką ant sūpynių. Taip pat renkasi kelios chebros vyresnių, 15-16 m. jaunuolių – vienos siekiančios didesnių ridinimo pasiekimų, kitos nevažinėjančios, ateinančios čia susitikti su draugais ant sūpynių, prie griliaus stalo. Sodinukai, turėję riboti “jaunuolių” (Skatepark) ir “suaugusiųjų” (grill) erdves netrukus po skatepark atidarymo buvo apjungtos į vieną, erdvės lankytojams pamažu išrovus augalus. Šaltuoju laikotarpiu skatepark teritorija tuščia.
  • Teritorija gausi stadionais, kurie įrengti šalia kiekvienos mokyklos. Stadionai nauji, su malonia danga, atviri bendruomenei kas vakarą, o savaitgaliais ir vasarą – visą dieną. Jaunuoliai, jei nevyksta treniruotės, žaidžia futbolą, tinklinį, krepšinį arba sėdi stadiono teritorijoje su draugais. 
  • Žaluma. Ozo parkas ir Visorių miškas. Rajonas ribojasi su miškais. Ozo parke, šalia Šeškiuko ežeriuko įrengta bendruomeninė erdvė su grill zonomis, yra suolai, supynės. Čia vyksta bendruomenės šventės (pvz., Užgavėnių koncertas, laužai), kuriose lankosi ir jaunuoliai. Visorių miškas tinkamas privatesniam pasėdėjimui, pasivaikščiojimams – gyventojai dažnai ten vedžioja šunis, yra galimybė miškais pasiekti ežerą Baltupiuose.
  • Parkas. Teritorijoje laiką leidžia vyresni žmonės, šuniukų vedžiotojai bei šeimos su mažais vaikais. Gausu patogių, didelių suoliukų. Jaunuoliai čia renkasi ramiai prisėsti pakalbėti, pavalgyti po mokyklos, pertraukų metu, aktyvesniam, triukšmingesniam laisvalaikiui tenka ieškoti  atokesnių vietų. Vasarą užimtumo ieško vaikai, savarankiškai laiką leidžiantys kieme, jau nuo 9 m.
  • PC “Akropolis”, “Ozas”, “Mandarinas”. Ypatingai šaltuoju metų laiku populiarūs traukos taškai, nors “Akropolio” Apylinkės, miškeliai, lankomi vasarą. PC renkasi jaunuoliai ne tik iš aplinkinių rajonų, bet iš viso Vilniaus mokyklų. “Mandarinas” mažesnis prekybos centras, jame pasėdėti ir pasinaudoti tualetu renkasi aplinkinių kiemų jaunimas. 
  • Centras. Rajonas turi patogų, tiesioginį susisiekimą su centru viešuoju transportu, todėl jaunuoliai kartais renkasi leisti laiką ten, ieškodami pramogų, naujų pažinčių, tyrinėdami miesto galimybes ir įdomybes.

BENDRADARBIAVIMAS

Tyrimo laikotarpiu siekėme pristatyti socialinio darbo gatvėje bei organizacijos veiklą bei pažinti kitas organizacijas, ieškoti resursų, bendradarbiavimo galimybių. Bendravome tiek su Fabijoniškių rajone esančiomis, tiek kituose rajonuose veikiančiomis, su jaunimu dirbančiomis organizacijomis, siekiant keistis patirtimi. Su 2 naujomis organizacijomis pasirašėme bendradarbiavimo sutartis (su 1 jau turėjome anksčiau). Dalyvavome Skatepark atidarymo šventėje, kurioje susipažinome su Pašilaičių bei Šeškinės mikrorajonų seniūnais ir pavaduotojais. Prisistatėme PC “Akropolis” apsaugos pamainos viršininkui, bendravome su apsaugos darbuotoja.  Įvykusių susitikimų sąrašas:

Organanizacija, dataVeikla
VO “Gelbėkit vaikus” 2024-05-14, online; 2024-10-02Atvejo vadybos socialinės paslaugos
Ateities mokykla 2024-05-14Formalusis ugdymas 1-10 kl. rusų kalba
Fabijoniškių SPCSocialinės paslaugos
Seniūnija (seniūnė Agnė Daugėlaitė) 2024-06-18Bendruomeninis darbas
5 PK bendruomenės pareigūnės 2024-07-30Prevencija
“Sofkė” (Pal. J. Matulaičio SC) 2024-05-15;2024-08-28Socialinis darbas su jaunimu gatvėje, atvira erdvė
Fabijoniškių bendruomenių asociacija 2024-06-06, onlineBendruomeninių švenčių organizavimas, senjorų užimtumas
Vilnius Social Club 2024-10-30Futbolo programa
VAGA (MES) 2024-10-24Atvira jaunimo erdvė
Žygimanto Augusto pagrindinė mokykla 2024-11-20Formalusis ugdymas 1-8 kl.
Fabijoniškių gimnazija 2024-12-09Formalusis ugdymas 1-12 kl., orientacija į sportą
2 LENTELĖ. 2024 M. SUSITIKIMŲ SU PARTNERIAIS SĄRAŠAS

TOLIMESNIO DARBO SU JAUNIMU FABIJONIŠKĖSE GAIRĖS

Tikslinė grupė. Daugiausiai sutinkami 12-17 m. paaugliai ir jaunimas. Ypatingą dėmesį skirti:

  • 11-13 m. vaikams, kurie šiuo metu motyvuoti veikloms, atviri santykio mezgimui, siekiant jau turėti stiprų santykį jiems augant.
  • 14-17 m. jaunuoliams, stiprinti pasiūlymus, orientuotus jų poreikiams.
  • Rusakalbiams ir imigrantams, esantiems socialinės atskirties rizikoje.
  • Psichoaktyvias medžiagas vartojantiems jaunuoliams. Kelti komandos kompetenciją, vykdyti prevencinę veiklą, megzti bendradarbiavimo ryšius.

Paslaugos.

  • Užtikrinti reguliaraus socialinio darbo gatvėje tęstinumą.
  • Ieškoti būdų darbuotojų komandos įvairovei užtikrinti. 
  • Organizuoti neformalaus ugdymo veiklas – stovyklas, žygius, užsiėmimus mokyklose.
  • Atverti atvirą erdvę Fabijoniškėse.
  • Ugdyti jaunuolių tarpkultūrinę kompetenciją – įtraukti ir lydėti jaunuolius į tarptautinius jaunimo mainus, praturtinti darbą su jaunimu galimybe jaunuoliams pažinti tarptautinius ilgalaikius savanorius.
  • Formuluoti socialinių-pilietinių valandų pasiūlymus moksleiviams. 

Teritorija.

  • Skatepark.
  • Fabijoniškių stadionai.
  • Žygimanto Augusto mokyklos stadionas (Šeškinė). 
  • PC “Akropolis”. Kadangi ši vieta telkia jaunuolius iš įvairių Vilniaus vietų svarbu bendradarbiauti su kitomis gatvės darbo komandomis, ieškant efektyvaus būdo, kaip būti šioje teritorijoje. 

Bendradarbiavimas.

  • Ieškoti lanksčių bendradarbiavimo būdų su Atvejo vadyba, mezgant santykį su sunkiai pasiekiamais jaunuoliais.
  • Organizuoti susipažinimo vizitus Stanevičiaus, Radvilų, Kulviečio gimnazijose, LAISUC, Statybininkų rengimo centre.
  • Dalyvauti įsteigtoje Lietuvos socialinio darbo gatvėje asociacijos, bei tarptautinio DYNAMO tinklo veikloje.
  • Palaikyti patirčių keitimosi, atvejų aptarimo susitikimus su kitomis organizacijomis. Tai svarbi darbuotojų kompetencijos auginimo bei motyvacijos palaikymo dalis.

* Tyrimas vykdytas VšĮ DUKU ir VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinio centro užsakymu.

* 2024 m. socialinio darbo su jaunimu gatvėje programa buvo finansuojama Vilniaus miesto savivaldybės, skyrusios 40 000 Eur, ir Jaunimo reikalų agentūros, skyrusios 22 000 Eur.

Savanorystės istorijos: keliautojo Karolio patirtis Islandijoje tapo viena įsimintiniausių

/in , /by

Karolis, sudalyvavęs trumpalaikiame Europos Solidarumo Korpuso savanorystės projekte Prancūzijoje, netrukus po jo išvyko į Islandiją – gaudyti kitų savo nuotykių. O grįžęs dalinasi įkvepiančiomis patirtimis ir įspūdingomis nuotraukomis:

Sveiki, mano vardas Karolis, ir aš esu keliautojas bei savanoris. Pastaruosius 6 metus gyvenu iš kuprinės, lakstydamas iš vieno kampelio į kitą. Dažniausiai dalį metų praleidžiu dirbdamas virėju, susitaupydamas nuotykiams po pasaulį. Likusius mėnesius keliauju ir daug savanoriauju. Per šį laikotarpį teko savanoriauti Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Suomijoje, Maroke, Nepale, Filipinuose ir paskutiniu metu – Islandijoje! Prieš kelis metus sužinojau apie Europos Solidarumo Korpusą ir kokių nuostabių savanorysčių galima rasti per šią programą. Labai džiaugiuosi, kad atradau šią programą pačiu laiku, nes man jau 30, o tai reiškia, jog tai mano paskutinieji metai, kai galiu ja pasinaudoti. Pirma ESK savanorystė truko 2 mėnesius auginant grybus iš kavos tirščių pietų Prancūzijos kalnuose. Ši patirtis labai padėjo atrasti, ką norėčiau veikti ateityje, o nuotykis Islandijoje tik įtvirtino mano norą dirbti su žmonėmis, užsiimti fotografija ir gyventi bendruomenėje.
Užsirašiau į šią savanorystę kaip fotografijos ir ekologijos stovyklos lyderis 5 mėnesiams. O kas tai yra? Iš pradžių ir pats to puikiai nesupratau, kol ten nenuvažiavau ir nepamačiau, bet galiu pasakyti, jog tai buvo būtent tai, ko man reikėjo. Taigi, pabandysiu šiek tiek apibūdinti, ką mes ten veikdavome. Mūsų (savanorių lyderių) ten buvo gana daug – kartais virš 20. Visi gyvenome viename 3 aukštų pastate arti Reikjaviko centro. Mūsų organizacija rengdavo 10 dienų stovyklas, skirtas žmonėms iš įvairių pasaulio šalių, kurie atvykdavo pamatyti Islandijos, pasavanoriauti ir pasidalinti savo kultūra su kitais savanoriais. Per šias 10 dienų mes (lyderiai) turėdavome sukurti ir įgyvendinti savo programą bei kartu su trumpalaikiais savanoriais smagiai leisti laiką. Pirma stovyklos diena dažniausiai būdavo įvadinė: žaisdavome žaidimus, skirtus „pralaužti ledą“, bandydavome išmokti vieni kitų vardus ir papasakoti apie mūsų sukurtą programą ateinančioms dienoms. Per ateinančias dienas mes planuodavome:

  • Ekskursijas po nuostabaus grožio vietas, tokias kaip įvairūs kriokliai, geizeriai, ledynai, karštos upės ir pan.
  • Mūsų sukurtos fotografijos arba ekologijos dirbtuves, pvz., makrofotografija botanikos sode arba paukščių maisto kamuoliukų gaminimas ir kabinimas parkuose.
  • Savanorystę su vietiniais partneriais, pvz., botanikos sodu ar eko-kaimeliu.
  • Savanorystę renkant šiukšles paplūdimiuose.
  • Dokumentinių filmų peržiūras, apsilankymus baseine, muziejuose ar miesto pažinimą.

Taip pat kiekvieną vakarą planuodavome daugiakultūres vakarienes, dalindavomės receptais iš įvairių šalių, tad teko mėgautis tikrai labai skaniu maistu. Veiklų tikrai buvo daug, kartais net per daug, bet su laiku išmokome, kaip paskirstyti darbus, kad rastume laiko atsikvėpti ir, jei reikia, pabūti su savimi. Tarp šių stovyklų mes gaudavome daug išeiginių, tad turėdavome laiko atsigauti nuo darbo su žmonėmis, pakeliauti po Islandiją ar smagiai praleisti laiką su naująja lyderių šeima. Labai norėjau pamatyti Islandiją ir tikrai turėjau pakankamai laiko beveik visą ją apkeliauti. Po visų šių kelionių po pasaulį tikrai manau, kad Islandija yra viena iš unikaliausių vietų pasaulyje.

Pradėdamas šią savanorystę gan bijojau būti tarp tiek daug žmonių ir nuolat viską organizuoti, bet gavau labai daug paramos, visada būdavo su kuo pasikalbėti, o iškilusios problemos visada išsispręsdavo. Baigęs šią savanorystę jaučiu, kad man tapo lengviau būti tarp žmonių, turiu daugiau pasitikėjimo. Labai džiaugiuosi šia unikalia savanoryste ir manau, kad per šiuos 6 savanoriavimo metus ji buvo viena iš mėgstamiausių ir unikaliausių patirčių.

P. S. Karolio sudarytą fotografijos knygą jau greitai galėsite pavartyti ir Socialinio veiksmo ofise.

Tarptautinis mentorių seminaras „Mentoring under Construction – Seek Clarity!“

/in , /by

Savanoriškoje misijoje mentoriaus rolė ypatinga ir reikšminga. Mentorius rūpinasi savanorių emociniu palaikymu, padeda sėkmingai integruotis naujoje kultūroje, užtikrina mokymosi procesą. Tačiau tai tik kelios pagrindinės užduotys. Bendraujant su skirtingais žmonėmis ir susiduriant su jų situacijomis, neretai prireikia lankstumo, greitos reakcijos ir kūrybiškumo. Dažnai kyla nemažai dvejonių ir klausimų, kaip tinkamai prieiti, padėti, kokius metodus pasitelkti, kaip išbūti jautriose ir nemaloniose temose, kaip neperžengti savo ribų…

Tokias ir panašias situacijas aptarinėjame „Socialinio veiksmo“ mentorių ratelyje, kurio aktyviais, ieškančiais, atsidavusiais žmonėmis labai didžiuojamės. Smagu, kad turime galimybę augti ir tarptautiniame mentorių tinkle. „Mentoring under Construction“ – bendruomenė, burianti Europos Solidarumo Korpuso programoje dalyvaujančius mentorius. Projekto tikslas – identifikuoti, dalytis ir įgyvendinti gerąją savanorių kuravimo patirtį.

2024 m. kovo 18–22 dienomis savanorių mentorės Mariam ir Mzeo dalyvavo jų organizuotame seminare „Mentoring under Construction – Seek Clarity!“ Airijoje, Atlone, Co Westmeath. Mokymuose dalyvavo Europos Solidarumo Korpuso mentoriai, tutoriai ir koordinatoriai. Pagrindiniai tikslai:
● Apjungti mentorystės profesionalus iš visos Europos;
● Dalintis gerąja patirtimi ir aktualiais ištekliais;
● Spręsti iššūkius mentorystės srityje;
● Nustatyti tolesnius darbo ir vieni kitų palaikymo žingsnius.

Mariam ir Mzeo įspūdžiai:

Dalyvavimas šiuose mokymuose buvo puiki patirtis geriau suprasti mentorių vaidmenis. Viena įdomiausių temų buvo savanorių mokymosi ir tobulėjimo fasilitavimas – tai pagrindinė mentorių užduotis. Čia buvo akcentuojamas savanorių mokymosi kelionės vedimas ir pagalba jų asmeniniam bei profesiniam augimui.

Projekto metu turėjome galimybę užmegzti ryšį su kitais mentoriais ir turtoriais, dalytis įrankiais ir gerąja praktika bei aptarti savo patirtį. Šie mainai buvo neįkainojami apmąstant mūsų mentorystės metodus ir įgyjant naujų perspektyvų. Be to, turėjome trenerį, kuris vedė mokymus apie mentorių gerovę, kur aptarėme svarbias temas, tokias kaip ribų nustatymas ir pervargimo valdymas.

Buvo įdomu suprasti, kad tutorių ir mentorių vaidmenys įvairiose organizacijose gali skirtis. Šie mokymai padėjo išsiaiškinti šiuos skirtumus ir leido geriau suprasti savo vaidmenis. Apskritai patirtis praturtino ir suteikė esminių įžvalgų apie veiksmingą mentorystę.

Savanorystės istorijos: pirmieji trys Ūlos mėnesiai Ispanijoje

/in , /by

Esu Ūla ir jau daugiau nei 3 mėnesius savanoriauju su Europos Solidarumo Korpuso (ESK) programa Alziroje, Ispanijoje. Mano savanorystė iš viso truks 9 mėnesius, todėl praėjus trečdaliui viso savanorystės laikotarpio jaučiu, jog dabar yra tinkamas metas apžvelgti tai, kas įvyko per pastaruosius mėnesius.

Savanorystė buvo sprendimas, kurį priėmiau, nes norėjau save išmušti iš komforto zonos ir pamatyti, kaip sugebėsiu išgyventi užsienyje. Dar besimokydama mokykloje pradėjau rimtai svarstyti apie studijas užsienyje, bet prieš tai norėjau tvirtai įsitikinti, jog sugebėsiu prisitaikyti prie svetimos aplinkos, kultūros ir žmonių. Gyvenimas ir savanoriavimas Ispanijoje man davė galimybę tai padaryti.

Į Ispaniją atvykau spalio mėn. pradžioje ir nuo pat atvykimo susipažinau su skirtingu kraštovaizdžiu ir kultūra. Pamačiau kalnus, jūrą, palmes bei patyriau visiškai kitokį klimatą. Jau antrąją savaitę kartu su kitais savanoriais stebėjome Día de la Comunidad Valenciana (liet. Valensijiečių bendruomenės diena) šventę ir kaip ispanai atvirai didžiuojasi savo tiek nacionaliniu, tiek regioniniu identitetu. Leisdama laiką su ispanais pastebėjau jų ekstravertiškumą, atsipalaidavimą ir (kai kuriais atvejais) skirtingus įpročius. Net ir dabar kartais atrodo keista, jog jie vakarienę valgo taip vėlai.

Adaptacinį laikotarpį užbaigė spalio pabaigoje vykę įvadiniai mokymai, kurie yra privalomi visiems ESK savanoriams. Į juos susirinko savanoriai iš viso Valensijos regiono, todėl gavau galimybę susipažinti su kitais savanoriais, jų istorijomis ir savanorystės projektais. Mane ypač nustebino tai, jog tų mokymų metu susipažinau su dviem merginomis iš Brazilijos ir Ekvadoro! Tai man buvo gyvas įrodymas, jog ESK programa duoda galimybę save realizuoti ir išbandyti žmonėms iš įvairiausių pasaulio kraštų.

Lapkritis buvo išskirtinis tuo, jog tai buvo turbūt pirmas lapkritis mano gyvenime, kai nejaučiau didelio liūdesio ar nuovargio dėl saulės trūkumo. Labai aiškiai prisimenu, kaip Lietuvoje lapkritis visada yra šaltas ir tamsus, bet Ispanijoje jis yra visiškai skirtingas. Daug daugiau saulės ir šilumos, kurie turi milžinišką įtaką tavo nuotaikai ir motyvacijai.

 

Iš lapkričio prisimenu ir vieną įvykį, kai mano savanorystės koordinatorius mane ir kitą savanorę pakvietė pakalbėti ispaniškai apie savanorystę ir gyvenimą Ispanijoje gyvai prieš panašiai 30-ies žmonių auditoriją. Turėjome 2-3 dienas tam pasiruošti ir viskas sėkmingai pavyko, bet tai buvo visiškas išlipimas iš komforto zonos. Tą patį mėnesį kartu pradėjau jausti, kad savanorystė įgavo daug greitesnį tempą ir pagaliau tvirtai suvokiau savo, kaip savanorės, paskirtį. Prieš tai dažnai pasitaikydavo, jog mane ir kitą savanorę, dirbančią kartu su manimi, prisimindavo vieną dieną, pamiršdavo kitą ir tai nuolatos kartodavosi. Nuo lapkričio vidurio jau reguliariai gauname užduotis, kurios atitinka mūsų abiejų stipriąsias sritis.

Tai ką aš ten veikiu? Darbuojuosi mane priėmusios organizacijos, IDEA Alzira, ofise ir esu ES projektų departamento dalis. Pagrinde mano užduotys yra susijusios su komunikacija ir viešinimu, todėl didelė dalis mano laiko yra paskirta grafiniam dizainui, tekstų redagavimui bei socialinių tinklų kuravimui. Tai yra sritis, kurioje jau prieš atvykdama į Ispaniją turėjau patirties, todėl džiaugiuosi, jog ji čia irgi praverčia. Savanorystėje mane džiugina ir tai, jog yra vietos ir mano idėjoms, todėl nuo lapkričio iki dabar užsiimu ESK savanorių, gyvenančių Alziroje, pristatymu ir tai darau per interviu formatą.

Gruodis buvo dar vienas įdomus mėnesis, nes jo pradžioje kartu su Valensijos universiteto studentais ir kitu aktyviu jaunimu išvykau į 2 dienų trukmės kelionę į pačiame Valensijos regiono pakraštyje esantį nedidelį Camporrobles miestelį. Šio miestelio gyventojai jau panašiai 3 m. protestuoja tam, jog būtų atkurtas tiesioginis susisiekimas traukiniu iki Valensijos. Man tai buvo dar vienas atvejis, kai nusprendžiau save išmušti iš komforto zonos. Buvo įdomu prisijungti prie vietinės bendruomenės protesto, susipažinti kaip seniau buvęs traukinys jungė skirtingus žmones bei atsidurti visiškai ispaniškoje aplinkoje. Taip! Per tas 2 dienas buvau vienintelė užsienietė visoje grupėje, bet net ir per kalbos barjerį man visa patirtis labai patiko.

Taip pat, gyvenant užsienyje Kalėdas ir Naujuosius Metus švęsti nėra lengva, bet šiuo atveju neleidau liūdesiui savęs nugalėti. Atradau pakankamai įdomų dalyką, jog per Kūčias galima išnaudoti laiką ir aplankyti galerijas ar muziejus. Galvojau, jog tai daro nedidelė dalis žmonių, bet mane šiek tiek nustebino, jog gruodžio 24 d. jų buvo visai nemažai. Ir taip, čia yra rekomendacija šį straipsnį skaitantiems žmonėms!

Šie 3 mėn. Ispanijoje mane stipriai paaugino kaip žmogų ir asmenybę. Turiu pripažinti, kad gyventi užsienyje nėra lengva ir net man kartais trūkdavo ir trūksta lietuvių kalbos, lietuviškumo punktualumo ir atsakingumo ar net normaliai užsidarančių langų. Vis dėlto, savanorystė man duoda galimybę kitaip pažiūrėti į save, savo aplinkinius, konfliktų sprendimą bei kultūrinius skirtumus. Aišku, dar liko 6 savanorystės mėnesiai, todėl bus įdomu ką jie man duos, ką dar išmoksiu, sutiksiu ar patirsiu. 

Savanorystės istorijos: Justės laikas Portugalijoje

/in , /by

Prieš žiemos šventes Justė baigė savo savanorystės misiją ir grįžo namo iš šiltos Portugalijos. Ką ji veikė, kaip jai sekėsi ir su kokiomis mintimis ji grįžo – kviečiame paskaityti! O taip pat Justė siunčia įkvepiančią žinutę tiems, kas dar svarsto ir dvejoja, ar ryžtis savanorystei: Beveik metai praleisti savanoriaujant Portugalijoje man buvo kupini naujų įspūdžių, davė galimybę pažinti kitą kultūrą, užmegzti ryšius su naujais žmonėmis. Nors teko susidurti ir su iššūkiais, kalbos barjeru, tačiau tikiu, kad ši patirtis yra neįkainojamas laikas pamatyti, kaip gyvena kiti žmonės, duoti sau laiko tyrinėti, atrasti naujus pomėgius ir geriau save pažinti. Galėčiau daugiau pasakoti apie savo patirtį, bet nuoširdžiai rekomenduoju išbandyti savanorystę patiems, ypač tiems žmonėms, kurie šiuo metu jaučiasi pasimetę, neapsisprendę ką norėtų veikti gyvenime ir svarsto apie galimybę išvykti savanoriauti. Galbūt tai bus geriausias sprendimas gyvenime! 

Kaip pati radai savanorystę ir apsisprendei iškeliauti? 

Savanorystę radau European Solidarity Corps puslapyje. Apie svetainę žinojau, nes jau seniau domėjausi šia galimybe savanoriauti ir buvau dalyvavusi „Socialinio veiksmo“ susitikime, kur buvo pristatyta apie savanoriavimo galimybes ir pristatytos kitų žmonių patirtys. Apsisprendžiau iškeliauti, nes jau seniai norėjau savanoriauti užsienyje, taip pat man tiko projekto sąlygos. Jaučiau, kad tai tinkamas laikas, nes norėjau pokyčių, pradėjo trūkti prasmės, iššūkių. Norėjosi išbandyti save darbe su vaikais, o šis projektas ir buvo susijęs su darbu su vaikais. Taip pat labai norėjosi išvykti ir pagyventi šalyje, kurioje niekada nesu buvusi, kur daug saulės ir šilumos, norėjosi šiek tiek padaryti pauzę, labiau įsiklausyti į save ir geriau suprasti, ko man iš tikrųjų norisi, kas man patinka, turėti daugiau laiko apgalvoti, ką noriu veikti ateityje.

Papasakok projektą, kuriame dalyvavai.

Mano projektas yra apie vaikų ir paauglių, kurie yra iš pažeidžiamos socialinės aplinkos atskirties mažinimą, įsitraukimo didinimą, naudojant neformalų ugdymą, organizuojant veiklas, rūpinantis jų užimtumu. Organizacija skatina jaunų žmonių tarptautinius mainus, dalyvauja mugėse, kur mes, savanoriai, taip pat turėjome galimybę papasakoti apie savo patirtį ir įkvėpti kitus išvykti savanoriauti su European Solidarity Corps programa.

Ką tu ten veikei?

Mano vaidmuo yra labiau pagalbinis: padėti mažesniems vaikams padaryti namų darbus, pasiimti vaikus iš mokyklos, būti su jais, prižiūrėti kol jie žaidžia, kartu su jais užsiimti veiklomis. Yra galimybė įgyvendinti savo idėjas su vaikais, prisidėti prie veiklų organizavimo, idėjų generavimo.

Portugalijoje praleidai beveik metus. Kas padėjo išgyventi kilusius sunkumus, namų ilgesį, kultūrinį šoką?

Išgyventi sunkumus, namų ilgesį ir kultūrinį šoką padėjo kiti savanoriai, kurie buvo tokioje pačioje situacijoje. Būdavo lengviau pasidalinant su kitais apie savo sunkumus, taip pat matant ir girdint, kad mūsų problemos labai panašios. Taip pat man padėjo savo minčių, jausmų išrašymas popieriuje. Padėjo užsiėmimas įvairia veikla laisvu nuo savanorystės laiku, neužsisėdėjimas, o laisvo laiko išnaudojimas susipažįstant su miesteliu bei aplinkinėm vietom.

Kokių įžvalgų ši patirtis davė apie kitus ir apie save pačią?

Gavau naujų įžvalgų apie vaikus, darbą su jais, kaip jiems svarbu rodyti dėmesį ir meilę, kad realiai tai yra tai ko jiems tereikia iš mūsų savanorių ir tai galima padaryti be kalbos. Kad svarbus iniciatyvumas, svarbu prie jų prieiti ir rodyti susidomėjimą ir tai gali padėti užmegzti ryšį. Pažinau skirtingų žmonių iš įvairių kultūrų, aplinkų. Įsitikinau, kaip svarbu būti pažeidžiamu ir atviru, kad tai turbūt geriausiai padeda užmegzti ryšį su kitais žmonėmis, suartėti. Taip pat atradau, kaip skiriasi darbas kitoje kultūroje, kaip svarbu yra kalbėtis apie iškilusias problemas.

Apie save supratau, kad esu patikima, kad gana lengvai pelnau žmonių pasitikėjimą, kad galiu užmegzti ryšį su vaikais, net ir esant kalbos barjerui. Tai leido suprasti, kad norėčiau dirbti su vaikais, jiems padėti ir toliau. Taip pat supratau, kad ateityje norėčiau dirbti su NGO organizacijomis, kad man patinka prasminga veikla. Supratau, kad reikalui esant galiu pastovėti už save, pasitvirtinau sau, koks man svarbus yra teisingumo jausmas, sąžiningumas.

Ar būtum norėjusi ką nors projekte pakeisti?

Būčiau norėjosi anksčiau pradėti kalbėti apie iškilusius sunkumus, problemas su atsakingais darbuotojais. Daugiau nieko nebūčiau norėjusi pakeisti.

Kaip įgyta patirtis tau pasitarnaus ateity?

Manau, kad įgyta patirtis padės išbūti neapibrėžtose situacijose, nes savanoriaudama susidūriau su daug neapibrėžtumo, pradžioje buvo sunku atrasti savo vietą, susigaudyti, kaip galiu padėti, kaip turėčiau elgtis. Taip pat padės dirbant su vaikais, nes atėjo įžvalgų apie darbą su jais, dirbant komandoje, nes turėjau progų dirbti komandoje ir suprasti, kas yra svarbu. Taip pat patirtis padės spręsti problemas, kylant nesutarimams.

 

Savanorystės istorijos: Karolis ir jo pasaulio pažinimas savanorystėje

/in , /by

Savanoris keliautojas Karolis, neseniai baigė trumpalaikę Europos Solidarumo Korpuso programos savanorystę Prancūzijoje, o kitąmet leisis ir į ilgalaikį projektą Islandijoje. „Visose kelionėse ieškau kur savanoriaut, nes keliaut savanoriaujant yra visiškai kitokia patirtis, nei tiesiog keliaut atostogoms„, dalinasi Karolis.

Papasakok apie save ir kaip atradai keliones.
Nuo paauglystes išsikrausčiau gyventi į Angliją, gyvenau 8 metus Londone, ir supratau, kad miesto gyvenimas man nebetarnauja, pradėjau jaustis ten įstrigęs, tai sugalvojau lėkti lauk iš ten, ir 2018 metais prasidėjo mano kelionės. Išsikrausčiau į Škotijos kalnus, susiradau darbelį virtuvėj mažam miestely, ir pradėjau taupyti kelionėms po pasaulį. Gyvenant tame miestely apsuptam kalnų ir jūros labai atsigavau ir supratau, kad tokios vietos man iš tikrųjų labiausiai tinka. Per šitą kelionių laikotarpį dažniausiai grįžtu ten apie 2-6 mėnesius, susitaupau, tada grįžtu namo į Lietuvą aplankyti šeimos, kartais pasilieku ilgiau padėti seneliams su ūkiu. Tada sugalvoju sau kažkokią kelionės idėją, nusiperku bilietą į vieną pusę ir lekiu keliaut/savanoriaut.

Kaip atrodė tavo veiklos Prancūzijoje, Initiative et Développement Citoyen organizacijoje?

Veikla čia labai idomi. Mokinomės auginti grybus, filmavom mini domumentinius, praktikavom ekologišką gyvenimo būdą, taip pat kiekvieną savaitę važiavom į vietinį turgelį, kuris gal labiau primena savaitinį festivalį, kuriame savo receptu kepam tuos grybus ir labai sėkmingai juos pardavinėjom. Tikrai labai įdomi patirtis, daug įspūdžių, labai gražu. Savaitgaliais žygiavom sau po kalnus, maudėmės karštuose upeliuose. Pasaka.

Kuo savanorystė praturtina keliautojišką gyvenimo būdą?

Visose kelionėse ieškau, kur savanoriaut, nes keliaut savanoriaujant yra visiškai kitokia patirtis, nei tiesiog keliaut atostogoms. Savanoriai užsienyje gyvena tarp vietinių, apsupti kitokios kultūros, priverčia matyt gyvenimą iš jų perspektyvos ir tai turi labai daug naudos. Kartais atsiduriu projekte, kur žmonės turi labai nedaug, bet yra labai laimingi, tai gyvenant tarp jų, pamatai, kas iš tikrųjų atneša tą laimę, ir tai nėra karštas dušas ar patogi lova, o vakarienė kartu su visais aplink stalą, gyvūnų maitinimas, laužas po žvaigždėm, darbas dėl kažkokio gero tikslo kartu su kitais savanoriais ar vietiniais, ir visokie smulkūs paprasti dalykėliai. Naujos patirtys taip pat suteikia mums daugiau pasitikėjimo savim ir padeda atrasti kas mums iš tikrųjų labai patinka. Taip savanoriaujant supratau, kad labai noriu pradėti savo projektą. Idealiausiai – mano senelių ūkyje, priimti savanorius is skirtingų šalių ir dalintis kultūra, sukurti kažką paprasto ir įdomaus, gyventi su gamta. Taigi daugiausia projektų, kuriuose dalyvauju, yra susiję su ekologišku gyvenimo būdu, su ūkiu, permakultūros principais. Dabar Italijoj mokinuos apie statybą ir namo restauravimą. Prancūzijoje norėjau patirti gyvenimą savanorių kolektyve palei ESK programa, nes daugiausia savanorysčių rasdavau per Workaway platforma. Taip pat labai sudomino grybų auginimas is kavos tirščių atliekų. Tai yra nuostabus būdas auginti savo maistą, panaudojant tirščius, kuriuos po to galima panaudoti kompostui. Nepanaudoti tirščiai taip pat išmeta metano dujų, kurios skatina klimato kaitą. Savanoriavau su besikeičiančia savanorių komanda is įvairių šalių, tai mokiaus ne tik apie prancūzų kultūrą ir maistą. Buvo labai smagu. Žinoma, gyvenant bendruomenėj yra ir šiokių tokių sunkumų, reikia daug komunikuoti, kad visi darbai būtų atlikti, išlenda visokiausios problemos, bet iš visų išspręstų problemų mes visi tobulėjam, tai tikrai verta patirtis.

Ar būna sunku susitaikyti su namų ilgesiu, kultūriniu šoku?

Kalbant apie namu ilgesį, man tai nėra didelė problema. Man užtenka aplankyti savo šeimą, pabūti kelias savaites kartu ir vėl keliauti. Dabar grįžtu į Lietuvą po 2 kartus per metus ir pilnai užtenka. Dėl kultūros šoko, kuo daugiau keliauji, tuo mažiau jis jaučiasi. Europoje kultūra daugiau mažiau panaši, palyginus su Azija ar Afrika, tad tikrai dėl to siūlau nesibaimint. Kartais, žinoma, atsiras šiokių tokių sunkumų, bet su atvira komunikacija tokios problemos tikrai nesunkiai išsprendžiamos. Keliaujant svarbiausia būti atviram pasikeitimams ir tikrai nebus sunku.

Pasidalink įsimintiniausia savanorystės istorija.

Įsimintiniausia savanorytės istorija turbūt bus is Nepalo, savanoriaujant ekologiškam kolektyve džiunglėse, auginant ryžius, lankant vietinę mokyklą ir bendraujant su vaikais angliškai. Viskas nuo A iki Z apie gyvenimą toje vietoje buvo kitaip. Gyvenom labai paprastose trobelėse, vietiniai visada mus kalbindavo, siūlydavo ateiti pas juos, vaišindavo visokiausiais skanumynais, nors patys daug neturėjo, bet buvo labai laimingi. Mums tekdavo valgyti ryžius su daržovėm 3 kartus per dieną. Darbas su ryžiais buvo rankomis, o ne su traktorium, mėtydavomės iš purvo, eidavom maudytis į upę, kurioje vandens ateina atsigerti tigrai, raganosiai ir plaukiodavo krokodilai. Ten praleidau 6 savaites. Buvo labai sunku palikti tą vietą. 

Title example caption
IMG_20231008_182238
Title example caption
IMG_20231003_120326
Previous
Next

Tarptautiniai jaunimo mainai “Act upon SDG” 2023

/in , /by

Vasarai dar neprasidėjus, gegužės 17-22 dienomis Aristavos kaime, “Trinus troboje” susirinko 29 dalyviai iš Lietuvos, Čekijos ir Italijos. Susirinkimo proga – tarptautiniai Erasmus+ jaunimo mainai, kuriuos organizavo „Socialinis veiksmas”. Mainų tikslas – stiprinti jaunų europiečių aktyvų ir savanoriškais pagrindais grįstą įsitraukimą į visuomenines, aplinkosaugines, kultūrines ir politines sritis. Šiuo projektu siekėme įtraukiais būdais pakviesti jaunuolius veikloms, kurios formuoja vertybinį pamatą, paremtą tolerancijos, solidarumo, taikos ir teisingumo, Žmogaus teisių, lygybės ir įvairovės principais.

            Buvo svarbu ne tik gilintis į temą, bet visų pirma prisijaukinti naują aplinką ir grupę. Ją sudarė 22 jaunuoliai, 4 grupių lyderiai, 2 fasilitatoriai ir 1 lydintysis asmuo. Veiklose dalyvavo 7 mažiau galimybių turintys jaunuoliai: 2 negalią turintys ir 5 socialinius bei kultūrinius iššūkius patiriantys žmonės. Pirmas dienas patirtinių komandinių žaidimų pagalba “šildėmės” vienas kitą, mezgėm naujas pažintis, laužėm liežuvį ir vidinius barjerus kalbėdamiesi anglų kalba. Interaktyvių, kūrybinių užduočių metu ėmėme gilintis į Tvaraus vystymosi tikslus – ėjome į patirtinį žygį, simuliavome “Išgyvenimo bunkerį”, tyrinėjome tvarius ir kiekvienam prieinamus Kauno miesto, verslų sprendimus, kūrėme meme’us, organizavome talką…

Džiaugiamės rezultatais:

– Geresnis Tvaraus vystymosi tikslų pažinimas ir suvokimas. Dauguma jaunuolių, pradžioje negalėję įvardinti, ką reiškia šie tikslai, po veiklų išreiškė labiau suprantantys ir asmeniškai vertinantys jų reikšmę, praktinių užduočių metu demonstravo taiklų ir gilesnį jų suvokimą.

– Tarpkultūrinis mokymasis ir asmeninis augimas. Į veiklas įsitraukė vietos kaimos bendruomenės, bei aplinkinių mažų miestelių jaunuoliai, taip pat negalią, socialinių iššūkių turintys, sunkiai angliškai kalbantys jaunuoliai, taip pat skirtingo amžiaus, labiau ir mažiau motyvuoti temai asmenys. Grupės įvairovėje atsispindėjo realios visuomenės iššūkiai ir poreikiai – tartis, rasti bendrą kalbą, priimti kompromisus, būti kantriems ir padedantiems vieni kitiems. Atsivėrimas kitam, nepažįstamam, nešnekančiam ta pačia kalba ir kartu patyrimas būti suprastam kai kuriems dalyviams buvo labai jautri patirtis. Jaunuoliai sustiprino pasitikėjimą savimi, patobulino anglų, lietuvių, rusų kalbų įgūdžius, dalyvaudami  bendrose veiklose, užmezgė draugystės ryšius. Daug kam tai buvo pirmoji tokia intensyvi patirtis tarptautinėje grupėje. Pirminio atmetimo, nepasitenkinimo, atsiskyrimo reakciją pakeitė smalsumas, atvirumas, kūrybiškumas, bendrumo jausmas.

– Savanorystės pažinimas. Mainų dalyviai patyrė savanorystės, bendradarbiavimo ir bendruomeniškumo, neformalaus ugdymo principais paremtas praktines veiklas.

Savanorystės istorijos: didžiausia pamoka, kurią išmokau tik „Arkoje“ – esi svarbus toks, koks esi.

/in /by

Mano vardas Ieva ir aš jau 10-tą mėnesį savanoriauju „Arkos” bendruomenėje,
Belgijoje. Galbūt daugeliui bus negirdėta kas toji „Arka”, o prieš maždaug metus
tai buvo dar labai toli ir nuo manęs. Bet tai tapo gražiausia mano gyvenimo
patirtimi, apvertusia aukštyn kojom mano pasaulį. Pasinerti į būtent šią savanorystę
neplanavau, tačiau mano gyvenime susiklostė tam tikros aplinkybės ir aš sau
pasakiau – dabar arba niekada. Giliai širdyje visuomet nešiojausi norą išbandyti
savanorystę užsienyje, o ypač „knietėjo” sužinoti, ką reiškia gyvenimas
bendruomenėje. Savo apsisprendimą savanoriauti „Arkoje” pavadinčiau vienu
didžiuliu nuotykiu. Prieš tai niekada nebuvau dirbusi su žmonėmis, kurie turi
negalią. Tada buvo sunku patikėti, kad būtent jie taps mano geriausias gyvenimo
mokytojais.
Taigi, kas yra „Arkos” bendruomenė? Tai vieta, kurioje žmonės su intelekto
negalia gyvena, leidžia laiką kartu su kitais asmenimis – savanoriais ir asistentais.
Gyvename čia lyg viena didelė šeima. Kartu gaminame, tvarkomės, einame
pasivaikščioti, žaidžiame stalo žaidimus, švenčiame, o bėdai užklupus, kartu
liūdime. Turime ir dirbtuves, kuriose darbo dienomis vykdome tokias veiklas kaip
maisto gamyba, sausainių kepimas, žvakių bei molio dirbinių gaminimas,
rankdarbiai, piešimas ir t.t. Man pačiai didžiausią malonumą teikia konditerija arba
maisto gamyba kartu su gyventojais. Netgi esame išbandę kelis lietuviškus
receptus, kurie leido pasijusti lyg namuose. Bendruomenės idėja yra tokia, jog ir
žmonės su negalia gali gyventi įprastą mums gyvenimą, jiems tereikia šiek tiek
pagalbos. Mano pagrindinė pareiga čia yra būti su žmonėmis šiame momente,
pagelbėti jų kasdieniniame gyvenime, kartu užsiimti hobiais, palaikyti vienas kitą.
Bet taip pat veikiame ir daug kitų smagių dalykų – einame į kiną, teatrą, koncertus,
kavines. Įsimintiniausias įvykis kartu su bendruomene buvo roko muzikos
festivalis, specialiai skirtas žmonėms su negalia. Tai festivalis, niekuo
nesiskiriantis nuo įprasto – su daugybe muzikos grupių, maisto, įvairių užsiėmimų.
Buvo gera stebėti, kaip minia žmonių šoka, dainuoja, džiaugiasi festivaliu. Nesu
nieko panašaus regėjusi, manau, kad tai išskirtinė idėja parodanti, kad ir žmonės
su negalia turi teisę švęsti gyvenimą.
Tačiau kiekviena nauja patirtis neapsieina ir be sunkumų. Bet be jų gyvenimas
tikriausiai būtų nuobodus. Pagrindinis sunkumas su kuriuo susidūriau, buvo nauja
kalba. Atvykusi, visiškai nekalbėjau olandų kalba. Šį kalbos barjerą man padėjo
įveikti kalbos kursai, kur taip pat man teko nuostabi galimybė sutikti žmonių iš
tolimiausių kraštų ir įvairiausių kultūrų. Kalbos mokymasis nebuvo nuobodus, kai
šalia tiek žmonių, norinčių padėti. Esu dėkinga gyventojams, kurių dėka nebuvo

baisu daryti klaidas, nes žinojau, kad šie žmonės manęs nesmerks. Tolimesni
iššūkiai buvo priprasti prie kitokios kultūros, komunikacijos ir net maisto. Tačiau ir
čia sulaukiau pagalbos iš savo kolegų, su kuriais galėjau pasidalinti savo
džiaugsmais bei vargais.
Dabar, dalindamasi savo patirtimi, dažnai sakau, kad tai mes turime pasimokyti iš
žmonių su negalia. Mano didžiausias gyvenimo atradimas įvyko vos atvykus –
kaip šie žmonės sugeba šiltai priimti visiškai svetimą asmenį, kuris atvyko iš kitos
šalies ir net nekalba ta pačia kalba. O didžiausia pamoka, kurią išmokau tik
„Arkoje” – esi svarbus ir reikalingas toks, koks esi. Čia nereikia laukti ypatingos
progos, kad gautum apkabinimą ar komplimentą. Žmonės su negalia yra nuoširdūs
ir atviri, o jų emocijos pačios tikriausios. Šie žmonės mane išmokė, kad nereikia
„verstis per galvą”, kad kam nors įtiktum. Čia tiesiog užtenka būti žmogumi. Būti
kartu, veikti paprastus dalykus kaip kad gerti kavą, eiti pasivaikščioti ar žiūrėti
televizorių. Laikas kartu jiems yra didžiausia vertybė. To labai pasigestu
šiandieniniame pasaulyje, kur yra skubama, nerandama laiko, o gero žodžio
pasakymas, atrodo, tampa vis retesnis. Ši savanorystė tai man ne tik projektas, o
viso gyvenimo atradimas. Žmonės su negalia mane išmokė sustoti ir pasidžiaugti
akimirka. Išmokė, kad gyvenimo prasmė yra mažuose dalykuose. Ir mano
gyvenimas jau nebebus toks pats, koks buvo prieš šią savanorystę. Už tai
didžiausią ačiū tariu jiems!
Labai rekomenduoju šią savanorystę tiems, kurie galbūt jaučia, kad reikia sustoti,
pailsėti, išmokti džiaugtis čia ir dabar. Nes žmonės su negalia yra puikiausi to
mokytojai. Apskritai, patariu savanoriauti, nes tai atneša naudą ne tik kitiems, bet
labiausiai pačiam sau – tenka išlipti iš komforto zonos, sutikti įdomių žmonių,
įveikti iššūkius ir atrasti savo nepažintąją pusę. Duodamas kitiems, praturtėji pats.

Savanorė iš Ukrainos Nadiia: „jei grįžčiau metus atgal, sau pasakyčiau – net nedvejok, savanoriauk!“

/in , /by

„If I could go back a year, I would say to myself: „Do not doubt, you should go to Lithuania to volunteer, it will be a full and unforgettable experience in your life! You will meet wonderful people who will become your friends, your Lithuanian family. You will get the opportunity to create and do useful things for youth. You will get to know yourself better and encounter incredible support from others.“ I joined the team of Youth Space „Laisvas Plotas“ in Vilnius Children and Youth Club „Šatrija“. Together with the youth workers, we created various activities for young people: master classes, creative, art evenings, historical, educational, and networking events. We were helping young people develop their hard and soft skills, realize their ideas and ambitions. I also organized events for Ukrainians, providing them with Ukrainian speaking opportunities and helping them with adaptation. The opportunity to create in a team and implement our ideas together really inspired me in this place! Although I came to the project during the most difficult period of time for my country, my family and me, the fact that now I feel filled with harmony, inspiration and gratitude means that I have successfully gone through all the difficulties and can share with you my tips on how to get the most out of your experience. First of all, I would recommend choosing a project that meets your desires. Ask yourself: what do I wish to do, what areas am I interested in and what areas do I want to develop in further, what do I expect from the volunteering experience, how can I be useful for the organisation and what results do I want to achieve? Secondly, be prepared that integration may not be easy, but it is a very interesting and exciting process. Building friendships with other volunteers and locals, organizing activities together, getting to know the city and the country through learning history and culture helped me a lot. You also need to know that you wouldn’t be alone. You will have a local mentor, a tutor, a coordinator, and you can count on their help and encouragement. Thirdly, it is very important to be open to the new environment and experiences. Explore a lot, and you will definitely discover a lot of new things about yourself and the world.“

Raskite savo galimybę!