Savanorystės istorijos: didžiausia pamoka, kurią išmokau tik „Arkoje“ – esi svarbus toks, koks esi.

Mano vardas Ieva ir aš jau 10-tą mėnesį savanoriauju „Arkos” bendruomenėje,
Belgijoje. Galbūt daugeliui bus negirdėta kas toji „Arka”, o prieš maždaug metus
tai buvo dar labai toli ir nuo manęs. Bet tai tapo gražiausia mano gyvenimo
patirtimi, apvertusia aukštyn kojom mano pasaulį. Pasinerti į būtent šią savanorystę
neplanavau, tačiau mano gyvenime susiklostė tam tikros aplinkybės ir aš sau
pasakiau – dabar arba niekada. Giliai širdyje visuomet nešiojausi norą išbandyti
savanorystę užsienyje, o ypač „knietėjo” sužinoti, ką reiškia gyvenimas
bendruomenėje. Savo apsisprendimą savanoriauti „Arkoje” pavadinčiau vienu
didžiuliu nuotykiu. Prieš tai niekada nebuvau dirbusi su žmonėmis, kurie turi
negalią. Tada buvo sunku patikėti, kad būtent jie taps mano geriausias gyvenimo
mokytojais.
Taigi, kas yra „Arkos” bendruomenė? Tai vieta, kurioje žmonės su intelekto
negalia gyvena, leidžia laiką kartu su kitais asmenimis – savanoriais ir asistentais.
Gyvename čia lyg viena didelė šeima. Kartu gaminame, tvarkomės, einame
pasivaikščioti, žaidžiame stalo žaidimus, švenčiame, o bėdai užklupus, kartu
liūdime. Turime ir dirbtuves, kuriose darbo dienomis vykdome tokias veiklas kaip
maisto gamyba, sausainių kepimas, žvakių bei molio dirbinių gaminimas,
rankdarbiai, piešimas ir t.t. Man pačiai didžiausią malonumą teikia konditerija arba
maisto gamyba kartu su gyventojais. Netgi esame išbandę kelis lietuviškus
receptus, kurie leido pasijusti lyg namuose. Bendruomenės idėja yra tokia, jog ir
žmonės su negalia gali gyventi įprastą mums gyvenimą, jiems tereikia šiek tiek
pagalbos. Mano pagrindinė pareiga čia yra būti su žmonėmis šiame momente,
pagelbėti jų kasdieniniame gyvenime, kartu užsiimti hobiais, palaikyti vienas kitą.
Bet taip pat veikiame ir daug kitų smagių dalykų – einame į kiną, teatrą, koncertus,
kavines. Įsimintiniausias įvykis kartu su bendruomene buvo roko muzikos
festivalis, specialiai skirtas žmonėms su negalia. Tai festivalis, niekuo
nesiskiriantis nuo įprasto – su daugybe muzikos grupių, maisto, įvairių užsiėmimų.
Buvo gera stebėti, kaip minia žmonių šoka, dainuoja, džiaugiasi festivaliu. Nesu
nieko panašaus regėjusi, manau, kad tai išskirtinė idėja parodanti, kad ir žmonės
su negalia turi teisę švęsti gyvenimą.
Tačiau kiekviena nauja patirtis neapsieina ir be sunkumų. Bet be jų gyvenimas
tikriausiai būtų nuobodus. Pagrindinis sunkumas su kuriuo susidūriau, buvo nauja
kalba. Atvykusi, visiškai nekalbėjau olandų kalba. Šį kalbos barjerą man padėjo
įveikti kalbos kursai, kur taip pat man teko nuostabi galimybė sutikti žmonių iš
tolimiausių kraštų ir įvairiausių kultūrų. Kalbos mokymasis nebuvo nuobodus, kai
šalia tiek žmonių, norinčių padėti. Esu dėkinga gyventojams, kurių dėka nebuvo

baisu daryti klaidas, nes žinojau, kad šie žmonės manęs nesmerks. Tolimesni
iššūkiai buvo priprasti prie kitokios kultūros, komunikacijos ir net maisto. Tačiau ir
čia sulaukiau pagalbos iš savo kolegų, su kuriais galėjau pasidalinti savo
džiaugsmais bei vargais.
Dabar, dalindamasi savo patirtimi, dažnai sakau, kad tai mes turime pasimokyti iš
žmonių su negalia. Mano didžiausias gyvenimo atradimas įvyko vos atvykus –
kaip šie žmonės sugeba šiltai priimti visiškai svetimą asmenį, kuris atvyko iš kitos
šalies ir net nekalba ta pačia kalba. O didžiausia pamoka, kurią išmokau tik
„Arkoje” – esi svarbus ir reikalingas toks, koks esi. Čia nereikia laukti ypatingos
progos, kad gautum apkabinimą ar komplimentą. Žmonės su negalia yra nuoširdūs
ir atviri, o jų emocijos pačios tikriausios. Šie žmonės mane išmokė, kad nereikia
„verstis per galvą”, kad kam nors įtiktum. Čia tiesiog užtenka būti žmogumi. Būti
kartu, veikti paprastus dalykus kaip kad gerti kavą, eiti pasivaikščioti ar žiūrėti
televizorių. Laikas kartu jiems yra didžiausia vertybė. To labai pasigestu
šiandieniniame pasaulyje, kur yra skubama, nerandama laiko, o gero žodžio
pasakymas, atrodo, tampa vis retesnis. Ši savanorystė tai man ne tik projektas, o
viso gyvenimo atradimas. Žmonės su negalia mane išmokė sustoti ir pasidžiaugti
akimirka. Išmokė, kad gyvenimo prasmė yra mažuose dalykuose. Ir mano
gyvenimas jau nebebus toks pats, koks buvo prieš šią savanorystę. Už tai
didžiausią ačiū tariu jiems!
Labai rekomenduoju šią savanorystę tiems, kurie galbūt jaučia, kad reikia sustoti,
pailsėti, išmokti džiaugtis čia ir dabar. Nes žmonės su negalia yra puikiausi to
mokytojai. Apskritai, patariu savanoriauti, nes tai atneša naudą ne tik kitiems, bet
labiausiai pačiam sau – tenka išlipti iš komforto zonos, sutikti įdomių žmonių,
įveikti iššūkius ir atrasti savo nepažintąją pusę. Duodamas kitiems, praturtėji pats.

Savanorė iš Ukrainos Nadiia: „jei grįžčiau metus atgal, sau pasakyčiau – net nedvejok, savanoriauk!“

„If I could go back a year, I would say to myself: „Do not doubt, you should go to Lithuania to volunteer, it will be a full and unforgettable experience in your life! You will meet wonderful people who will become your friends, your Lithuanian family. You will get the opportunity to create and do useful things for youth. You will get to know yourself better and encounter incredible support from others.“ I joined the team of Youth Space „Laisvas Plotas“ in Vilnius Children and Youth Club „Šatrija“. Together with the youth workers, we created various activities for young people: master classes, creative, art evenings, historical, educational, and networking events. We were helping young people develop their hard and soft skills, realize their ideas and ambitions. I also organized events for Ukrainians, providing them with Ukrainian speaking opportunities and helping them with adaptation. The opportunity to create in a team and implement our ideas together really inspired me in this place! Although I came to the project during the most difficult period of time for my country, my family and me, the fact that now I feel filled with harmony, inspiration and gratitude means that I have successfully gone through all the difficulties and can share with you my tips on how to get the most out of your experience. First of all, I would recommend choosing a project that meets your desires. Ask yourself: what do I wish to do, what areas am I interested in and what areas do I want to develop in further, what do I expect from the volunteering experience, how can I be useful for the organisation and what results do I want to achieve? Secondly, be prepared that integration may not be easy, but it is a very interesting and exciting process. Building friendships with other volunteers and locals, organizing activities together, getting to know the city and the country through learning history and culture helped me a lot. You also need to know that you wouldn’t be alone. You will have a local mentor, a tutor, a coordinator, and you can count on their help and encouragement. Thirdly, it is very important to be open to the new environment and experiences. Explore a lot, and you will definitely discover a lot of new things about yourself and the world.“

Raskite savo galimybę!

Savanorystės istorijos: užsienyje savanoriavusi Julija dalijasi savo patirtimi ir įspūdžiais

Esu Julija, 21 metų Alytiškė. Augdama visuomet įsivaizdavau save studijuojančią Vilniuje menus, tačiau tik baigusi mokyklą pajaučiau norą keliauti, tad viską pradėjau nuo trumpo jaunimo mainų projekto Rumunijoje, tuomet greitai atsirado pirma savanorystė Slovėnijoje ir galiausiai ilgiausias projektas Prancūzijoje. Dabar jau sunkiai sekasi įsivaizduoti gyvenimą tik vienoje vietoje.

Labas Julija, papasakok apie save, ką šiuo metu veiki, kokia veikla užsiimi?

Kadangi šiuo metu jokio darbo ar veiklos neturiu, tai nežinau kaip save pavadinti, tačiau kol kas labiausiai norisi prisilipdyti buvusios (ir tikiuosi būsimos) savanorės etiketę. O šiaip trumpai apie dabartines veiklas – šiuo metu ramiai (ne visai ramiai – galvoje didelis egzistencinis klaustukas) dienas leidžiu atostogaudama Lietuvoje, prieš sugrįžtant atgal į Prancūziją ir nusprendžiant, ką veiksiu ateinančiais metais.

Kaip prasidėjo tavo savanorystės kelias? Kodėl susidomėjai savanoryste?

Savanorystė mano gyvenime atsirado ganėtinai anksti, jau mokyklos laikais pradėjau savanoriauti vietiniame teatre, na o vėliau, baigus gimnaziją, viskas persikėlė į Europinį lygį. Tiesa pasakius, iš pradžių, aš nebuvau pakerėta pačios savanoriavimo idėjos, galvojau, kad profesinėje perspektyvoje tai yra nerimtas reikalas, tad pirmas mano projektas užsienyje (Slovėnijoje) buvo tiesiog dėl noro išvažiuoti iš Lietuvos, pamatyti kažką daugiau, gauti gyvenimo užsienyje patirties. Tik pradėjus eiti šiuo keliu supratau, kiek daug jis gali man pasiūlyti, tiek asmeninio augimo, tiek profesinio tobulėjimo puse.

Savanoriavai užsienyje. Pasidalink nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei išvykti?

Pirmą kartą išvykau tik baigus mokyklą (ėmiau gap-year), visiškai iš smalsumo, trumpas projektas, du mėnesiai, norėjosi tik kojas pasimirkyti savanorystės vandenyne. Antrojo projekto atsiradimas turi ilgesnę istoriją. Po gap-year išsilaksčius nusprendžiau, kad laikas pradėti studijas, nors ką studijuoti norėčiau taip pilnai ir nežinojau. Pasirinkau kriminologiją, tačiau nereikėjo net pusei metų praslinkti, kad suprasčiau, jog antram kurse nebepasirodysiu ir tada prasidėjo egzistenciniai klausimai: kokia visko prasmė? Ką veikti šitam gyvenime? (visai įprastos temos). Su šiais klausimais labai netikėtai atsirado idėja, kad norėčiau pagyventi Prancūzijoje. Iš pradžių galvojau apie studijas, bet kalbos juk nemoku, tad kitas pažįstamas variantas buvo tarptautinė savanorystė. Tad taip per daug nemąstydama (nors iš tiesų labai daug buvo sukta galvos) parašiau motyvacinį laišką, išsiunčiau ir patekau!

Apibūdink kokiose organizacijose esi savanoriavusi, ką tokia patirtis davė Tau?

Pačių organizacijų nedaug esu prikaupusi, Alytaus miesto teatre pasitikinėdavau žmones ir kabindavau paltus, čia išbuvau apie 2-3 metus. Organizacija Slovėnijoje buvo ganėtinai maža, edukacinio pobūdžio, dirbome su vaikais, neįgaliaisiais. Prancūzijoje lygis jau šiek tiek kitas. Dirbau jaunimo apgyvendinimo centre (Pranc. – Foyer de Jeunes Travailleurs). Ten prireikė poros dienų, kad susipažintume su visais organizacijos darbuotojais, tad dėl didelės darbuotojų įvairovės, dinamiškumo darbui netrūko.  Visas patirtis bendrai sudėjus, aš stiprėjau, visom prasmėm. Paskutinėje organizacijoje ypač stipriai išsiugdžiau lyderystės kompetenciją, turėjome nemažai galimybių šnekėti su publika, pristatinėti asmeninius projektus. Bendrai, iš visų organizacijų, ką dažniausiai išsinešu, tai daug naujų sukurtų ryšių ir draugysčių.

Kodėl savanorystė užsienyje (ir apskritai savanorystė) yra vertinga? Kokia vertę ji sukūrė būtent Tau?

Šiam paskutiniam punktui būtų galima parašyti ilgiausią pastraipą, tačiau visus žodžius norėčiau sutalpinti į pora sakinių. Savanoriaudamas – visą laiką augi, ugdaisi kompetencijas, lipi iš komforto zonos, kuri naujus ryšius. Kadangi man dar viskas yra labai šviežia po gyvenimo metus užsienyje, tai tas reflektavimas dar vis vyksta kiekvieną dieną. Vieną dalyką žinau, kad aš nebesu tas pats žmogus, koks buvau prieš išvažiuojant ir visi pokyčiai, kurie manyje įvyko, jie man padeda ir padės kiekviename tolimesniame sprendime.

Apjungti Įtrauktimi

Mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimas į tarptautinio judumo projektus, tokius kaip „Erasmus+“ ar Europos solidarumo korpusas – veiksminga priemonė, skatinanti socialinę įtrauktį ir padedanti kurti įvairesnę ir teisingesnę visuomenę, dėl to sutarė visos organizacijos susitikusios Lietuvoje siekti kurti kokybiškas partnerystes ir dar daugiau galimybių jauniems žmonėms, kurie priklauso etninėms mažumoms ar turi migranto statusą šalyje. „Erasmus+“ programa suteikė galimybę susitikti 18 žmonių iš 7 skirtingų šalių (Ispanijos, Italijos, Lietuvos, Bulgarijos, Graikijos, Ukrainos ir Sakartvelo) apsikeisti mintimis ir patirtimis apie tai, kaip stiprinti įtrauktį į mobilumo projektus, kokie yra jų jaunuolių poreikiai ir galimybės. Štai keletas principų, kurie gali padėti užtikrinti šių iniciatyvų sėkmę:

Prieinamumas ir pasiekiamumas: Pirmiausia svarbu užtikrinti, kad visi mažiau galimybių turintys jaunuoliai galėtų gauti informacijos apie jiems prieinamas galimybes. Reikėtų dėti pastangas, kad būtų pasiektos nepakankamai atstovaujamos grupės, pavyzdžiui, migruojantis jaunimas, etninės mažumos ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys. Tai gali apimti bendradarbiavimą su bendruomeninėmis organizacijomis, mokyklomis ir vietos valdžios institucijomis, siekiant populiarinti jiems prieinamas galimybes. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – jaunas žmogus patiriantis įvairius objektyvius ribojančius veiksnius, paprastai „neatpažįsta“, kad toks kvietimas yra jam(jai). Didžiausią darbą nudirba jaunimo darbuotojai, ar kiti asmenys, kuriais jaunuolis pasitiki. Tik sukūrus tvirtą ryšį ir paraginus paprastai jaunuoliai leidžiasi bent į pasvarstymus apie dalyvavimą jaunimo mainuose ar savanorystėje svečioje šalyje. Būtinas tam tikras pasirengimas ir nuoseklus motyvavimas dar ilgai iki tokio pasiūlymo pateikimo. Paprastai labai gerai veikia, kuomet kitos šalies jaunuoliai atvyksta pas Jus ir į tokią patirtį yra pakviečiami vietos jaunuoliai.

Įtrauki atranka: Tarptautinio judumo projektų atrankos procesas turėtų būti parengtas taip, kad būtų užtikrinta, jog visi mažiau galimybių turintys jaunuoliai turėtų vienodas galimybes būti atrinkti. Tam gali tekti parengti atrankos kriterijus, kuriais būtų atsižvelgiama į konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria šios grupės, pavyzdžiui, kalbos barjerus, finansinius suvaržymus ar galimybių naudotis švietimu trūkumą, apskritai motyvacijos ir interesų klausimus.

Pasirengimas prieš išvykimą: Svarbu užtikrinti tinkamą parengimą prieš išvykimą, kad jaunas žmogus būtų pasirengęs būsimai patirčiai. Be įprastų parengimo aspektų, kaip kalbos ir kultūros mokymai, ar praktinė informacija apie gyvenimą naujoje šalyje, turėtų būti taip pat padedama jaunuoliui įsivardyti kylančius jausmus, nerimą, aptarti krizių valdymą, kas yra leistina projekte ir kas ne, aptarti veiksmų planus įvairiose situacijose ir juos schematizuoti, kad jaunuolis turėtų atmintinę ir jaustųsi ramus. Labai padeda „legalizuoti“ tam tikrus tikėtinai kilsiančius jausmus, ar patyrimus, kurie glumins jaunuolį tik nuvykus. Svarbu nuo pat pradžių neįkristi į emocinį atsiribojimą iš kylančio nerimo, kuris trukdo kurti pasitikėjimu grįstą santykį.

Pasirengimas prieš išvykimą taip pat gali apimti santykių užmezgimą tarp dalyvaujančių jaunuolių ir sukurti bendruomenės jausmą prieš jiems išvykstant, itin svarbu pats lydintis asmuo toje šalyje, kur jaunuolis vyks – idealu turėti išankstinio planavimo vizitą, tai suteikia ramybės jausmą jaunuoliui. Kitu atveju, bent nuotolinį susitikimą. Dauguma dalyvių įvardijo, kad tinkamas partnerių tarpusavio supratimas, normų įvardijimas prieš mobilumą yra kertinis momentas. Pvz., ar mes siunčiame jaunuolį atgal, jei jo kalbos gebėjimai per menki? Arba, ką darome, jei jaunuolis įvykdo smulkią vagystę, ar pažeidžia kitus šalies įstatymus? Kaip traktuojame alkoholio ar kitų substancijų vartojimą ir pan. Partneriai turėtų būti išsamiai aptarę įvairias situacijas ir normatyvus.

Prieš jaunuoliams išvykstant pati siunčianti organizacija turi labai gerai žinoti aptarti su jaunuoliu jo asmeninius ugdymosi tikslus, perduoti tą informaciją kokybiškai priimančiai organizacijai, kad šie galėtų pakreipti ugdymą tų tikslų link, kad projektas iš tiesų būtų prasmingas.

Parama mobilumo metu: jaunuoliams atvykus į priimančiąją šalį, svarbu teikti nuolatinę paramą, kad būtų užtikrinta jo sėkmė. Tai gali apimti mentorystę, tarpusavio paramą ir galimybę naudotis ištekliais ir paslaugomis, pavyzdžiui, konsultavimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Be saugumą užtikrinančių formalių dalykų, taip pat labai svarbu reaguoti ne tik į „sprogstamą“ energiją, nutikimus, tačiau palaikyti artimą ryšį ir net jei nėra rizikos ženklų, turėti individualius susitikimus su jaunuoliu, pastebėti ir padėti įvardyti galimus jausmus, derinti emocinę paramą ir ugdymą. Seminaro dalyviai dalijosi dažna patirtimi, kad jaunuoliams tokiose patirtyse gali ištikti net ir panikos priepuoliai, ar tiesiog pakrikti normalumo suvokimas. Dėl kultūrinių kodų pasikeitimo, įvyksta savotiška dezorientacija. Tam labai svarbi efektyvi komunikacija ir grupės vadovai, mentoriai, koordinatoriai turėtų būti tie žmonės, kurie inicijuoja pokalbius su jaunuoliais ir užtikrina, kad aplinka yra saugi.

Parama po mobilumo: Galiausiai svarbu teikti paramą po mobilumo, kad jaunimas galėtų vėl integruotis į savo gimtąją bendruomenę ir toliau tobulinti įgūdžius ir patirtį, įgytą tarptautinio mobilumo projekto metu. Tai gali apimti tolesnio mokymosi galimybės, taip pat nuolatinė mentorių ir bendraamžių parama. Itin efektyvu, kuomet yra ryšys ir su grupe, su kuria įvyko reikšminga patirtis, ir su tais, kurie grįžo iš patirties ir dar gali šiek tiek tęsti tiek ryšį, tiek kartu įprasminti išmokimus. Jei tik įmanoma, jaunuolius svarbu įtraukti į konkrečius vaidmenis organizacijoje. 

 

                                                                         ***

Sėkminga partnerystė yra svarbiausia tarptautinio judumo projektų, skirtų mažiau galimybių turinčiam jaunimui, dalis. Štai keletas veiksnių, kuriuos seminaro dalyviai apibendrino per tam skirtą sesiją:

Aiškūs tikslai ir lūkesčiai: svarbu, kad visi partneriai aiškiai suprastų projekto tikslus ir lūkesčius, įskaitant kiekvieno partnerio vaidmenis ir atsakomybę.

Efektyvus bendravimas: sėkmingai partnerystei labai svarbus bendravimas. Svarbu sukurti reguliarius partnerių bendravimo kanalus ir užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą informaciją. Tai gali būti reguliarūs susitikimai, progreso aptarimai, net jei nėra kritinių situacijų. Paprastai aptarimuose pastebimi dalykai, kurie leidžia užbėgti įvykiams už akių. Jei jaučiama dviprasmybė, reikėtų tuojau pat pasitikslinti ir sužinoti, ar tik mes ne interpretuojame. 

Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti: tarptautinio judumo projektai gali būti sudėtingi ir nenuspėjami. Sėkmingai partnerystei reikia, kad partneriai būtų lankstūs ir gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, pavyzdžiui, netikėtų iššūkių ar vėlavimų. Labai svarbu, kad tokiose situacijose nebūtų krintama į kaltinimus ir tiesiog nepasitenkinimą, kadangi tokios emocijos nepadeda spręsti problemų. Lankstumo ir supratimo būtinai reikia, tačiau taip pat brėžti ribas, kur jos yra reikalingos, tačiau saugiam ribų brėžimui taip pat reikalingas pasitikėjimas, kuris kuriamas jau nuo pat pradžių.

Bendros vertybės ir įsipareigojimas: partneriai turėtų būti įsipareigoję puoselėti tokias vertybes kaip įtrauktis, įvairovė ir socialinis teisingumas, kuriomis grindžiami tarptautinio judumo projektai, skirti mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Tai padeda sukurti partnerių pasitikėjimą ir bendro tikslo jausmą.

Įvairių požiūrių pripažinimas: sėkmingai partnerystei reikia, kad partneriai pripažintų ir vertintų įvairias perspektyvas ir patirtį, kurią kiekvienas partneris įneša į projektą. Tai gali reikšti atviro dialogo galimybių sudarymą ir mokymąsi iš skirtingų vienas kito perspektyvų. Kartais tokios skirtingos perspektyvos nėra patogios, tačiau būtina mėginti suprasti pagrindimą ir išlikti atviriems mėginti suprasti. 

Aiškūs susitarimai ir atskaitomybė: Svarbu sudaryti aiškius partnerių susitarimus dėl finansinės atsakomybės ir kitų svarbių klausimų. Tai gali padėti užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą viso projekto metu. Tai vienas pagrindinių pasitikėjimą kuriančių aspektų mobilumo projektuose, todėl aiškūs susitarimai ir jų laikymasis yra pagrindas. 

 

Seminaro metu dalyviai kūrė naujų projektų idėjas kombinuojant partnerių stiprybes, temas. Susitikimas atvėrė kelius į naujas partnerystes, todėl laukiame tęsinio!

Pagalba Ukrainai

Paremkite pagalbą Ukrainai skambindami ar siųsdami SMS numeriu 1485. Daugiau informacijos www.aukok.lt 

Surinktos lėšos bus skiriamos:

  • humanitarinei pagalbai;
  • pirmajai psichosocialinei pagalbai; 
  • pirmajai pagalbai teikti.

Daugiau informacijos

Jei turite laisvą butą, namą ar kambarį – užpildykite anketą ir suteikite būstą nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams. Daugiau informacijos 

Jei turite teises ir automobilį karo pabėgėlių logistikai – užpildykite anketą ir suteikite pagalbą nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams. Daugiau informacijos

Norite ir galite savanoriauti – siūlykite savo savanorystę:

Jei norite paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo Ukrainoje bėgančius ukrainiečius, paremkite skambindami ar siųsdami SMS numeriu 1482. Daugiau informacijos 

Turite pasiūlymų dėl maisto – kreipkitės į „Maisto banką“. Daugiau informacijos

Turite pasiūlymų dėl kitų humanitarinių priemonių – kreipkitės į Raudonąjį Kryžių,  tel. +370 5 21 273 22, https://www.redcross.lt/ . 

Svarbūs kontaktai:

Lietuvos Raudonasis Kryžius (humanitarinė pagalba, informacija, šeimos ryšių atkūrimas): Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius, tel. +370 5 21 27 322, el. p. info@redcross.ltwww.redcross.lt 

Vilniaus Arkivyskupijos Caritas (humanitarinė pagalba): Kalvarijų g. 39, Vilnius, tel.  +370 673 24 225, el. p. kulturunamai@vilnius.caritas.lt

Maltos ordino pagalbos tarnyba (humanitarinė pagalba): Gedimino pr. 56B, Vilnius, tel. +370 5 249 73 04, www.maltieciai.lthttps://www.facebook.com/maltieciai

„Maisto bankas“ (parama maistu): Vytenio g. 54, Vilnius, tel. +370 686 44244, el. p. info@maistobankas.ltfacebook.com/maistobankas

„Gelbėkit vaikus“ (pagalba vaikams ir nėščiosioms): Vilniaus g. 39, Vilnius, tel. +370 5 261 0815, el. p. informacija@savethechildren.org

Apgyvendinimas priimančiose šeimose: tel. 1827, www.stipruskartu.lt

Migracijos departamentas: tel. +370 5 271 7112,  el. p. info@migracija.gov.lt, informacija www.migracija.lrv.lt

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-ukrainai

Savanorystės spalvos

„Metų savanorystės apdovanojimai buvo sukurti siekiant pastebėti, įvertinti, padėkoti ir pasidžiaugti žmonių kuriama bendruomeniška dvasia ir nuostabiomis iniciatyvomis. Šiemet natūraliai išsiskyrė žmonės ir iniciatyvos, telkiantys savanorius, įžvelgiantys poreikius ir juos atliepę suburdami savanoriškas pajėgas – tiek plėtojant kultūrą, tiek atlaikant krizes, kurių šiemet ištiko net dvi – pandemija ir pabėgėlių krizė“, – sakė viena iš apdovanojimų organizatorių, VšĮ „Socialinis veiksmas“ vadovė Milda Lukoševičiūtė.

Nominacijos ir nugalėtojai

Metų savanorystės kultūrą puoselėjančia organizacija išrinkta „Kaunas Europos kultūros sostinė“ komanda, kuri per pastaruosius metus įdomioms ir įtraukiančioms veikloms sutelkė daugiau nei tūkstantį savanorių, išvystė lydėjimo ir palaikymo sistemą.

Metų savanore išrinkta Rita Škriadaitė-Vrubliauskė. R. Škriadaitė-Vrubliauskė inicijavo „Sienos grupę“ – humanitarinę pagalbą pabėgėliams teikiančią bendruomenę ir žmogaus teisių gynėjus. Grupė, siekianti atkreipti dėmesį į sudėtingą migrantų situaciją, kai žmonės tampa geopolitinių procesų įkaitais, teikia būtinąją pagalbą maistu ir drabužiais bei stebi ir praneša apie galimus žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.

„Metų verslo socialinės atsakomybės įgyvendinimo per savanorystę“ titulas atiteko Klaipėdos LEZ valdybos bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojui Raimondui Bakui, kuris buvo nominuotas Klaipėdos bendruomenių asociacijos už iniciatyvą diegti dalyvaujančiojo biudžeto programą Klaipėdos miesto savivaldybėje. R. Bakas taip pat gavo padėką už bendruomenių lyderių konsultavimą ir lydėjimą įgyvendinant projektus.

Sveikatos apsaugos ministerija nominavo tris pandemijos laikotarpiu palaikymą medikams teikusias savanorių iniciatyvas: „Laikykitės, medikai!“, „Stiprūs kartu“ ir medikų palaikymo iniciatyva per „Medo.lt“. Kategorijos nugalėtojais tapo medikų palaikymo iniciatyva per „Medo.lt“ – specialistų savanorių grupė, teikianti emocinę pagalbą ir konsultacijas medikams. Iniciatyvą pradėjo Jaunųjų gydytojų asociacija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ir Geštalto institutu. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nominacijoje „Už nevyriausybinių organizacijų susivienijimą ir betarpišką veikimą kartu per savanorystę, padedant valdyti krizines situacijas bei parodytą pavyzdį, kuriant krizių valdymo savanorystės kultūrą Lietuvoje“ laimėjo didžiosios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Caritas, Maltos Ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, sutelkę per 3000 savanorių padėjusių globos namuose, ligoninėse, vakcinacijos punktuose. Šios organizacijos apdovanotos už pagalbą valstybei užtikrinant reikiamus resursus pandemijos sukeltiems rūpesčiams išspręsti.

Jaunimo reikalų departamentas nominavo tris organizacijas, reikšmingai prisidedančias skatinant ilgalaikį jaunimo įsitraukimą į savanorišką veiklą. Nugalėtojai – Marijampolėje veikiantis Visuomenės ir verslo plėtros institutas. Tai – viena iš pirmųjų Jaunimo savanoriškos tarnybos programą Lietuvoje pradėjusių  įgyvendinti organizacijų, ir šiuo metu laikoma viena iš  aktyviausiai ir kokybiškiausiai programą įgyvendinančių organizacijų visame modelyje. Visuomenės ir verslo plėtros institutas nuoširdžiai ir aktyviai įsitraukia į programos tobulinimo procesus, teikia pastebėjimus ir dalijasi patirtimi.

Kaip savanorystės iššūkius paversti asmeniniu augimu?

Rugsėjo 6 d. trylika mentorių ir tutorių iš įvairių Europos šalių susitinka Antalieptėje, kur analizuos savanorystę lydinčius iššūkius, kaip gebėti suprasti savanoriams kylančias emocijas, taip pat diskutuos, kaip kurti ryšį su savanoriais ir padėti jiems įsisąmoninti patirtį. Organizatorių teigimu, mokymai skirti praplėsti žmonių, dirbančių su savanoriais, žinias ir patirtį.

Ne vienam savanorystė prasideda nuo pakylėjimo jausmo, noro padėti ir matyti atliekamo darbo prasmę. Ar lygiai taip pat optimistiškai savanoris jaučiasi po dviejų savaičių ar mėnesių? Kokie nenumatyti sunkumai gali iškilti?

„Antalieptėje visą savaitę vyksiantys mokymai „Volunteering journaling“ — tai unikali erdvė suprasti, su kuo susiduriama ilgalaikėje savanorystėje, ypač atliekant tarptautinę savanorystę. Kaip mentoriai bei tutoriai gali padėti savanoriui suvokti kylančias emocijas ir patirtį paversti supratimu“, — pasakoja viena iš mokymų organizatorių VšĮ „Socialinis veiksmas“ vadovė Milda Lukoševičiūtė.

Praktinių dirbtuvių metu mentoriai ir tutoriai, kasdien dirbantys su tarptautiniais savanoriais, susipažins su probleminėmis situacijomis, kurias patiria savanoriaujantieji. Pasitelkdami medijas, mokysis naudoti įvairias reflektavimo technikas, taip pat kurs asmeninį savanorystės žurnalą. Visa tai skirta padėti lengviau išsakyti susikaupusias emocijas ir suvokti savanoriavimo patirtį. Tokie įgūdžiai gali padėti komunikuoti su savanoriais, palaikyti juos susidūrus su kasdieniais sunkumais svečioje šalyje.

Savanorystė padeda geriau pažinti save, sustiprinti įvairius asmeninius gebėjimus, užmegzti ilgalaikes draugystes ir net pajusti terapinę naudą, nes savanoriaujant stiprėja pasitikėjimas savimi, noras siekti tikslo. Visgi M. Lukoševičiūtė atkreipia dėmesį, kad visa savanorystės vertė atsiskleidžia tada, jei savanoriui, ypač išvykusiam savanoriauti į užsienio šalį, pavyksta įveikti išbandymus. Mat, kad ir kokia įkvepiančia veikla užsiimtų, lūkesčiai ne visuomet gali atitikti realybę.

Ilgainiui savanoriui gali ateiti supratimas, kad pasirinktoje organizacijoje visgi dirba ne superherojai, o žmonės, kurių galimybės ribotos. Galų gale, ir pats savanoris pajaučia, kad nėra visagalis supermenas, nors ir tikėjosi matyti greitus ir apčiuopiamus savanoriavimo rezultatus. Išvykus savanoriauti svetur, neretai dar laukia ir kultūriniai skirtumai. 

„Tokie iššūkiai gali arba demotyvuoti savanoriaujantį žmogų, arba padėti augti jo asmenybei. Kad iššūkiai virstų teigiama patirtimi, labai svarbu šalia turėti patyrusį, stiprų lydintį žmogų“, — įsitikinusi M. Lukoševičiūtė.

Į mokymus atvyksta mentoriai iš Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Kroatijos, Sakartvelo ir Ukrainos.

Mokymus organizuoja VšĮ „Socialinio veiksmo“ komanda su savanorių pagalba.

Vasarok su „judesiuku“

Šią vasarą Pilaitės jaunimas ir vaikai vasaroja Kėdainių rajone judėdami tiek fiziškai, tiek emociškai. Darbo su jaunimu specialistai suorganizavo pirmosios pagalbos kursus, susitikimą su bendruomenės pareigūnu, vaikai ir jaunuoliai saugioje aplinkoje mokėsi kartu patirti žygio iššūkį ir bendradarbiauti!

Kas gali būti geriau nei vasaros vakarai kartu su draugais!

Lauksime susitikimo kitą vasarą! 🙂

2020 metų veiklos ataskaita

SAVA platforma – savanorystės kultūrai puoselėti verslo įmonėse

Šį pavasarį pasitikome ne tik su naujais veidais Socialiniame veiksme, bet ir pirmaisiais realiais žingsniais įmonių savanorystėje ne tik už kompiuterio ekrano! www.savaplatforma.lt atsivėrė organizacijų poreikiams ir savanorių iniciatyvai. SAVA platforma padeda nevyriausybinėms organizacijoms stiprinti savanorių pasitelkimo ir vadybos įgūdžius, o įmonėms formuoti savanorystės kultūrą.