Entries by socveiksmas

Savanorystės istorijos: užsienyje savanoriavusi Julija dalijasi savo patirtimi ir įspūdžiais

Esu Julija, 21 metų Alytiškė. Augdama visuomet įsivaizdavau save studijuojančią Vilniuje menus, tačiau tik baigusi mokyklą pajaučiau norą keliauti, tad viską pradėjau nuo trumpo jaunimo mainų projekto Rumunijoje, tuomet greitai atsirado pirma savanorystė Slovėnijoje ir galiausiai ilgiausias projektas Prancūzijoje. Dabar jau sunkiai sekasi įsivaizduoti gyvenimą tik vienoje vietoje.

Labas Julija, papasakok apie save, ką šiuo metu veiki, kokia veikla užsiimi?

Kadangi šiuo metu jokio darbo ar veiklos neturiu, tai nežinau kaip save pavadinti, tačiau kol kas labiausiai norisi prisilipdyti buvusios (ir tikiuosi būsimos) savanorės etiketę. O šiaip trumpai apie dabartines veiklas – šiuo metu ramiai (ne visai ramiai – galvoje didelis egzistencinis klaustukas) dienas leidžiu atostogaudama Lietuvoje, prieš sugrįžtant atgal į Prancūziją ir nusprendžiant, ką veiksiu ateinančiais metais.

Kaip prasidėjo tavo savanorystės kelias? Kodėl susidomėjai savanoryste?

Savanorystė mano gyvenime atsirado ganėtinai anksti, jau mokyklos laikais pradėjau savanoriauti vietiniame teatre, na o vėliau, baigus gimnaziją, viskas persikėlė į Europinį lygį. Tiesa pasakius, iš pradžių, aš nebuvau pakerėta pačios savanoriavimo idėjos, galvojau, kad profesinėje perspektyvoje tai yra nerimtas reikalas, tad pirmas mano projektas užsienyje (Slovėnijoje) buvo tiesiog dėl noro išvažiuoti iš Lietuvos, pamatyti kažką daugiau, gauti gyvenimo užsienyje patirties. Tik pradėjus eiti šiuo keliu supratau, kiek daug jis gali man pasiūlyti, tiek asmeninio augimo, tiek profesinio tobulėjimo puse.

Savanoriavai užsienyje. Pasidalink nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei išvykti?

Pirmą kartą išvykau tik baigus mokyklą (ėmiau gap-year), visiškai iš smalsumo, trumpas projektas, du mėnesiai, norėjosi tik kojas pasimirkyti savanorystės vandenyne. Antrojo projekto atsiradimas turi ilgesnę istoriją. Po gap-year išsilaksčius nusprendžiau, kad laikas pradėti studijas, nors ką studijuoti norėčiau taip pilnai ir nežinojau. Pasirinkau kriminologiją, tačiau nereikėjo net pusei metų praslinkti, kad suprasčiau, jog antram kurse nebepasirodysiu ir tada prasidėjo egzistenciniai klausimai: kokia visko prasmė? Ką veikti šitam gyvenime? (visai įprastos temos). Su šiais klausimais labai netikėtai atsirado idėja, kad norėčiau pagyventi Prancūzijoje. Iš pradžių galvojau apie studijas, bet kalbos juk nemoku, tad kitas pažįstamas variantas buvo tarptautinė savanorystė. Tad taip per daug nemąstydama (nors iš tiesų labai daug buvo sukta galvos) parašiau motyvacinį laišką, išsiunčiau ir patekau!

Apibūdink kokiose organizacijose esi savanoriavusi, ką tokia patirtis davė Tau?

Pačių organizacijų nedaug esu prikaupusi, Alytaus miesto teatre pasitikinėdavau žmones ir kabindavau paltus, čia išbuvau apie 2-3 metus. Organizacija Slovėnijoje buvo ganėtinai maža, edukacinio pobūdžio, dirbome su vaikais, neįgaliaisiais. Prancūzijoje lygis jau šiek tiek kitas. Dirbau jaunimo apgyvendinimo centre (Pranc. – Foyer de Jeunes Travailleurs). Ten prireikė poros dienų, kad susipažintume su visais organizacijos darbuotojais, tad dėl didelės darbuotojų įvairovės, dinamiškumo darbui netrūko.  Visas patirtis bendrai sudėjus, aš stiprėjau, visom prasmėm. Paskutinėje organizacijoje ypač stipriai išsiugdžiau lyderystės kompetenciją, turėjome nemažai galimybių šnekėti su publika, pristatinėti asmeninius projektus. Bendrai, iš visų organizacijų, ką dažniausiai išsinešu, tai daug naujų sukurtų ryšių ir draugysčių.

Kodėl savanorystė užsienyje (ir apskritai savanorystė) yra vertinga? Kokia vertę ji sukūrė būtent Tau?

Šiam paskutiniam punktui būtų galima parašyti ilgiausią pastraipą, tačiau visus žodžius norėčiau sutalpinti į pora sakinių. Savanoriaudamas – visą laiką augi, ugdaisi kompetencijas, lipi iš komforto zonos, kuri naujus ryšius. Kadangi man dar viskas yra labai šviežia po gyvenimo metus užsienyje, tai tas reflektavimas dar vis vyksta kiekvieną dieną. Vieną dalyką žinau, kad aš nebesu tas pats žmogus, koks buvau prieš išvažiuojant ir visi pokyčiai, kurie manyje įvyko, jie man padeda ir padės kiekviename tolimesniame sprendime.

Apjungti Įtrauktimi

Mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimas į tarptautinio judumo projektus, tokius kaip „Erasmus+“ ar Europos solidarumo korpusas – veiksminga priemonė, skatinanti socialinę įtrauktį ir padedanti kurti įvairesnę ir teisingesnę visuomenę, dėl to sutarė visos organizacijos susitikusios Lietuvoje siekti kurti kokybiškas partnerystes ir dar daugiau galimybių jauniems žmonėms, kurie priklauso etninėms mažumoms ar turi migranto statusą šalyje. „Erasmus+“ programa suteikė galimybę susitikti 18 žmonių iš 7 skirtingų šalių (Ispanijos, Italijos, Lietuvos, Bulgarijos, Graikijos, Ukrainos ir Sakartvelo) apsikeisti mintimis ir patirtimis apie tai, kaip stiprinti įtrauktį į mobilumo projektus, kokie yra jų jaunuolių poreikiai ir galimybės. Štai keletas principų, kurie gali padėti užtikrinti šių iniciatyvų sėkmę:

Prieinamumas ir pasiekiamumas: Pirmiausia svarbu užtikrinti, kad visi mažiau galimybių turintys jaunuoliai galėtų gauti informacijos apie jiems prieinamas galimybes. Reikėtų dėti pastangas, kad būtų pasiektos nepakankamai atstovaujamos grupės, pavyzdžiui, migruojantis jaunimas, etninės mažumos ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys. Tai gali apimti bendradarbiavimą su bendruomeninėmis organizacijomis, mokyklomis ir vietos valdžios institucijomis, siekiant populiarinti jiems prieinamas galimybes. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – jaunas žmogus patiriantis įvairius objektyvius ribojančius veiksnius, paprastai „neatpažįsta“, kad toks kvietimas yra jam(jai). Didžiausią darbą nudirba jaunimo darbuotojai, ar kiti asmenys, kuriais jaunuolis pasitiki. Tik sukūrus tvirtą ryšį ir paraginus paprastai jaunuoliai leidžiasi bent į pasvarstymus apie dalyvavimą jaunimo mainuose ar savanorystėje svečioje šalyje. Būtinas tam tikras pasirengimas ir nuoseklus motyvavimas dar ilgai iki tokio pasiūlymo pateikimo. Paprastai labai gerai veikia, kuomet kitos šalies jaunuoliai atvyksta pas Jus ir į tokią patirtį yra pakviečiami vietos jaunuoliai.

Įtrauki atranka: Tarptautinio judumo projektų atrankos procesas turėtų būti parengtas taip, kad būtų užtikrinta, jog visi mažiau galimybių turintys jaunuoliai turėtų vienodas galimybes būti atrinkti. Tam gali tekti parengti atrankos kriterijus, kuriais būtų atsižvelgiama į konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria šios grupės, pavyzdžiui, kalbos barjerus, finansinius suvaržymus ar galimybių naudotis švietimu trūkumą, apskritai motyvacijos ir interesų klausimus.

Pasirengimas prieš išvykimą: Svarbu užtikrinti tinkamą parengimą prieš išvykimą, kad jaunas žmogus būtų pasirengęs būsimai patirčiai. Be įprastų parengimo aspektų, kaip kalbos ir kultūros mokymai, ar praktinė informacija apie gyvenimą naujoje šalyje, turėtų būti taip pat padedama jaunuoliui įsivardyti kylančius jausmus, nerimą, aptarti krizių valdymą, kas yra leistina projekte ir kas ne, aptarti veiksmų planus įvairiose situacijose ir juos schematizuoti, kad jaunuolis turėtų atmintinę ir jaustųsi ramus. Labai padeda „legalizuoti“ tam tikrus tikėtinai kilsiančius jausmus, ar patyrimus, kurie glumins jaunuolį tik nuvykus. Svarbu nuo pat pradžių neįkristi į emocinį atsiribojimą iš kylančio nerimo, kuris trukdo kurti pasitikėjimu grįstą santykį.

Pasirengimas prieš išvykimą taip pat gali apimti santykių užmezgimą tarp dalyvaujančių jaunuolių ir sukurti bendruomenės jausmą prieš jiems išvykstant, itin svarbu pats lydintis asmuo toje šalyje, kur jaunuolis vyks – idealu turėti išankstinio planavimo vizitą, tai suteikia ramybės jausmą jaunuoliui. Kitu atveju, bent nuotolinį susitikimą. Dauguma dalyvių įvardijo, kad tinkamas partnerių tarpusavio supratimas, normų įvardijimas prieš mobilumą yra kertinis momentas. Pvz., ar mes siunčiame jaunuolį atgal, jei jo kalbos gebėjimai per menki? Arba, ką darome, jei jaunuolis įvykdo smulkią vagystę, ar pažeidžia kitus šalies įstatymus? Kaip traktuojame alkoholio ar kitų substancijų vartojimą ir pan. Partneriai turėtų būti išsamiai aptarę įvairias situacijas ir normatyvus.

Prieš jaunuoliams išvykstant pati siunčianti organizacija turi labai gerai žinoti aptarti su jaunuoliu jo asmeninius ugdymosi tikslus, perduoti tą informaciją kokybiškai priimančiai organizacijai, kad šie galėtų pakreipti ugdymą tų tikslų link, kad projektas iš tiesų būtų prasmingas.

Parama mobilumo metu: jaunuoliams atvykus į priimančiąją šalį, svarbu teikti nuolatinę paramą, kad būtų užtikrinta jo sėkmė. Tai gali apimti mentorystę, tarpusavio paramą ir galimybę naudotis ištekliais ir paslaugomis, pavyzdžiui, konsultavimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Be saugumą užtikrinančių formalių dalykų, taip pat labai svarbu reaguoti ne tik į „sprogstamą“ energiją, nutikimus, tačiau palaikyti artimą ryšį ir net jei nėra rizikos ženklų, turėti individualius susitikimus su jaunuoliu, pastebėti ir padėti įvardyti galimus jausmus, derinti emocinę paramą ir ugdymą. Seminaro dalyviai dalijosi dažna patirtimi, kad jaunuoliams tokiose patirtyse gali ištikti net ir panikos priepuoliai, ar tiesiog pakrikti normalumo suvokimas. Dėl kultūrinių kodų pasikeitimo, įvyksta savotiška dezorientacija. Tam labai svarbi efektyvi komunikacija ir grupės vadovai, mentoriai, koordinatoriai turėtų būti tie žmonės, kurie inicijuoja pokalbius su jaunuoliais ir užtikrina, kad aplinka yra saugi.

Parama po mobilumo: Galiausiai svarbu teikti paramą po mobilumo, kad jaunimas galėtų vėl integruotis į savo gimtąją bendruomenę ir toliau tobulinti įgūdžius ir patirtį, įgytą tarptautinio mobilumo projekto metu. Tai gali apimti tolesnio mokymosi galimybės, taip pat nuolatinė mentorių ir bendraamžių parama. Itin efektyvu, kuomet yra ryšys ir su grupe, su kuria įvyko reikšminga patirtis, ir su tais, kurie grįžo iš patirties ir dar gali šiek tiek tęsti tiek ryšį, tiek kartu įprasminti išmokimus. Jei tik įmanoma, jaunuolius svarbu įtraukti į konkrečius vaidmenis organizacijoje. 

 

                                                                         ***

Sėkminga partnerystė yra svarbiausia tarptautinio judumo projektų, skirtų mažiau galimybių turinčiam jaunimui, dalis. Štai keletas veiksnių, kuriuos seminaro dalyviai apibendrino per tam skirtą sesiją:

Aiškūs tikslai ir lūkesčiai: svarbu, kad visi partneriai aiškiai suprastų projekto tikslus ir lūkesčius, įskaitant kiekvieno partnerio vaidmenis ir atsakomybę.

Efektyvus bendravimas: sėkmingai partnerystei labai svarbus bendravimas. Svarbu sukurti reguliarius partnerių bendravimo kanalus ir užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą informaciją. Tai gali būti reguliarūs susitikimai, progreso aptarimai, net jei nėra kritinių situacijų. Paprastai aptarimuose pastebimi dalykai, kurie leidžia užbėgti įvykiams už akių. Jei jaučiama dviprasmybė, reikėtų tuojau pat pasitikslinti ir sužinoti, ar tik mes ne interpretuojame. 

Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti: tarptautinio judumo projektai gali būti sudėtingi ir nenuspėjami. Sėkmingai partnerystei reikia, kad partneriai būtų lankstūs ir gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, pavyzdžiui, netikėtų iššūkių ar vėlavimų. Labai svarbu, kad tokiose situacijose nebūtų krintama į kaltinimus ir tiesiog nepasitenkinimą, kadangi tokios emocijos nepadeda spręsti problemų. Lankstumo ir supratimo būtinai reikia, tačiau taip pat brėžti ribas, kur jos yra reikalingos, tačiau saugiam ribų brėžimui taip pat reikalingas pasitikėjimas, kuris kuriamas jau nuo pat pradžių.

Bendros vertybės ir įsipareigojimas: partneriai turėtų būti įsipareigoję puoselėti tokias vertybes kaip įtrauktis, įvairovė ir socialinis teisingumas, kuriomis grindžiami tarptautinio judumo projektai, skirti mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Tai padeda sukurti partnerių pasitikėjimą ir bendro tikslo jausmą.

Įvairių požiūrių pripažinimas: sėkmingai partnerystei reikia, kad partneriai pripažintų ir vertintų įvairias perspektyvas ir patirtį, kurią kiekvienas partneris įneša į projektą. Tai gali reikšti atviro dialogo galimybių sudarymą ir mokymąsi iš skirtingų vienas kito perspektyvų. Kartais tokios skirtingos perspektyvos nėra patogios, tačiau būtina mėginti suprasti pagrindimą ir išlikti atviriems mėginti suprasti. 

Aiškūs susitarimai ir atskaitomybė: Svarbu sudaryti aiškius partnerių susitarimus dėl finansinės atsakomybės ir kitų svarbių klausimų. Tai gali padėti užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą viso projekto metu. Tai vienas pagrindinių pasitikėjimą kuriančių aspektų mobilumo projektuose, todėl aiškūs susitarimai ir jų laikymasis yra pagrindas. 

 

Seminaro metu dalyviai kūrė naujų projektų idėjas kombinuojant partnerių stiprybes, temas. Susitikimas atvėrė kelius į naujas partnerystes, todėl laukiame tęsinio!

Pagalba Ukrainai

Paremkite pagalbą Ukrainai skambindami ar siųsdami SMS numeriu 1485. Daugiau informacijos www.aukok.lt  Surinktos lėšos bus skiriamos: humanitarinei pagalbai; pirmajai psichosocialinei pagalbai;  pirmajai pagalbai teikti. Daugiau informacijos Jei turite laisvą butą, namą ar kambarį – užpildykite anketą ir suteikite būstą nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams. Daugiau informacijos  Jei turite teises ir automobilį karo pabėgėlių logistikai – užpildykite anketą ir […]

Savanorystės spalvos

„Metų savanorystės apdovanojimai buvo sukurti siekiant pastebėti, įvertinti, padėkoti ir pasidžiaugti žmonių kuriama bendruomeniška dvasia ir nuostabiomis iniciatyvomis. Šiemet natūraliai išsiskyrė žmonės ir iniciatyvos, telkiantys savanorius, įžvelgiantys poreikius ir juos atliepę suburdami savanoriškas pajėgas – tiek plėtojant kultūrą, tiek atlaikant krizes, kurių šiemet ištiko net dvi – pandemija ir pabėgėlių krizė“, – sakė viena iš […]

Kaip savanorystės iššūkius paversti asmeniniu augimu?

Rugsėjo 6 d. trylika mentorių ir tutorių iš įvairių Europos šalių susitinka Antalieptėje, kur analizuos savanorystę lydinčius iššūkius, kaip gebėti suprasti savanoriams kylančias emocijas, taip pat diskutuos, kaip kurti ryšį su savanoriais ir padėti jiems įsisąmoninti patirtį. Organizatorių teigimu, mokymai skirti praplėsti žmonių, dirbančių su savanoriais, žinias ir patirtį. Ne vienam savanorystė prasideda nuo pakylėjimo […]

Vasarok su „judesiuku“

Šią vasarą Pilaitės jaunimas ir vaikai vasaroja Kėdainių rajone judėdami tiek fiziškai, tiek emociškai. Darbo su jaunimu specialistai suorganizavo pirmosios pagalbos kursus, susitikimą su bendruomenės pareigūnu, vaikai ir jaunuoliai saugioje aplinkoje mokėsi kartu patirti žygio iššūkį ir bendradarbiauti! Kas gali būti geriau nei vasaros vakarai kartu su draugais! Lauksime susitikimo kitą vasarą! 🙂

SAVA platforma – savanorystės kultūrai puoselėti verslo įmonėse

Šį pavasarį pasitikome ne tik su naujais veidais Socialiniame veiksme, bet ir pirmaisiais realiais žingsniais įmonių savanorystėje ne tik už kompiuterio ekrano! www.savaplatforma.lt atsivėrė organizacijų poreikiams ir savanorių iniciatyvai. SAVA platforma padeda nevyriausybinėms organizacijoms stiprinti savanorių pasitelkimo ir vadybos įgūdžius, o įmonėms formuoti savanorystės kultūrą.

Apdovanojimai “Savanorystės spalvos: vakar.šiandien.rytoj”

SAVANORYSTĖS SPALVOS Vakar.šiandien.rytoj Apdovanojimai APDOVANOJIMŲ TVARKA BEI NUOSTATAI   APIE APDOVANOJIMUS IR ORGANIZATORIUS   “Savanorystės spalvos. vakar.šiandien.rytoj” apdovanojimai skirti gruodžio 5 – tarptautinei savanorių dienai – paminėti bei įvertinti savanorystės srityje per 2020 metus labiausiai pasižymėjusius, nuveikusius bei įkvėpimu tapusius pavyzdžius. Kviečiame renginio naujienas sekti čia: https://www.facebook.com/events/371888260806541  Šventė rengiama su savanoryste dirbančios VšĮ Socialinis veiksmas, LR […]