Apjungti Įtrauktimi

Mažiau galimybių turinčio jaunimo įtraukimas į tarptautinio judumo projektus, tokius kaip „Erasmus+“ ar Europos solidarumo korpusas – veiksminga priemonė, skatinanti socialinę įtrauktį ir padedanti kurti įvairesnę ir teisingesnę visuomenę, dėl to sutarė visos organizacijos susitikusios Lietuvoje siekti kurti kokybiškas partnerystes ir dar daugiau galimybių jauniems žmonėms, kurie priklauso etninėms mažumoms ar turi migranto statusą šalyje. „Erasmus+“ programa suteikė galimybę susitikti 18 žmonių iš 7 skirtingų šalių (Ispanijos, Italijos, Lietuvos, Bulgarijos, Graikijos, Ukrainos ir Sakartvelo) apsikeisti mintimis ir patirtimis apie tai, kaip stiprinti įtrauktį į mobilumo projektus, kokie yra jų jaunuolių poreikiai ir galimybės. Štai keletas principų, kurie gali padėti užtikrinti šių iniciatyvų sėkmę:

Prieinamumas ir pasiekiamumas: Pirmiausia svarbu užtikrinti, kad visi mažiau galimybių turintys jaunuoliai galėtų gauti informacijos apie jiems prieinamas galimybes. Reikėtų dėti pastangas, kad būtų pasiektos nepakankamai atstovaujamos grupės, pavyzdžiui, migruojantis jaunimas, etninės mažumos ir kaimo vietovėse gyvenantys asmenys. Tai gali apimti bendradarbiavimą su bendruomeninėmis organizacijomis, mokyklomis ir vietos valdžios institucijomis, siekiant populiarinti jiems prieinamas galimybes. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė – jaunas žmogus patiriantis įvairius objektyvius ribojančius veiksnius, paprastai „neatpažįsta“, kad toks kvietimas yra jam(jai). Didžiausią darbą nudirba jaunimo darbuotojai, ar kiti asmenys, kuriais jaunuolis pasitiki. Tik sukūrus tvirtą ryšį ir paraginus paprastai jaunuoliai leidžiasi bent į pasvarstymus apie dalyvavimą jaunimo mainuose ar savanorystėje svečioje šalyje. Būtinas tam tikras pasirengimas ir nuoseklus motyvavimas dar ilgai iki tokio pasiūlymo pateikimo. Paprastai labai gerai veikia, kuomet kitos šalies jaunuoliai atvyksta pas Jus ir į tokią patirtį yra pakviečiami vietos jaunuoliai.

Įtrauki atranka: Tarptautinio judumo projektų atrankos procesas turėtų būti parengtas taip, kad būtų užtikrinta, jog visi mažiau galimybių turintys jaunuoliai turėtų vienodas galimybes būti atrinkti. Tam gali tekti parengti atrankos kriterijus, kuriais būtų atsižvelgiama į konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria šios grupės, pavyzdžiui, kalbos barjerus, finansinius suvaržymus ar galimybių naudotis švietimu trūkumą, apskritai motyvacijos ir interesų klausimus.

Pasirengimas prieš išvykimą: Svarbu užtikrinti tinkamą parengimą prieš išvykimą, kad jaunas žmogus būtų pasirengęs būsimai patirčiai. Be įprastų parengimo aspektų, kaip kalbos ir kultūros mokymai, ar praktinė informacija apie gyvenimą naujoje šalyje, turėtų būti taip pat padedama jaunuoliui įsivardyti kylančius jausmus, nerimą, aptarti krizių valdymą, kas yra leistina projekte ir kas ne, aptarti veiksmų planus įvairiose situacijose ir juos schematizuoti, kad jaunuolis turėtų atmintinę ir jaustųsi ramus. Labai padeda „legalizuoti“ tam tikrus tikėtinai kilsiančius jausmus, ar patyrimus, kurie glumins jaunuolį tik nuvykus. Svarbu nuo pat pradžių neįkristi į emocinį atsiribojimą iš kylančio nerimo, kuris trukdo kurti pasitikėjimu grįstą santykį.

Pasirengimas prieš išvykimą taip pat gali apimti santykių užmezgimą tarp dalyvaujančių jaunuolių ir sukurti bendruomenės jausmą prieš jiems išvykstant, itin svarbu pats lydintis asmuo toje šalyje, kur jaunuolis vyks – idealu turėti išankstinio planavimo vizitą, tai suteikia ramybės jausmą jaunuoliui. Kitu atveju, bent nuotolinį susitikimą. Dauguma dalyvių įvardijo, kad tinkamas partnerių tarpusavio supratimas, normų įvardijimas prieš mobilumą yra kertinis momentas. Pvz., ar mes siunčiame jaunuolį atgal, jei jo kalbos gebėjimai per menki? Arba, ką darome, jei jaunuolis įvykdo smulkią vagystę, ar pažeidžia kitus šalies įstatymus? Kaip traktuojame alkoholio ar kitų substancijų vartojimą ir pan. Partneriai turėtų būti išsamiai aptarę įvairias situacijas ir normatyvus.

Prieš jaunuoliams išvykstant pati siunčianti organizacija turi labai gerai žinoti aptarti su jaunuoliu jo asmeninius ugdymosi tikslus, perduoti tą informaciją kokybiškai priimančiai organizacijai, kad šie galėtų pakreipti ugdymą tų tikslų link, kad projektas iš tiesų būtų prasmingas.

Parama mobilumo metu: jaunuoliams atvykus į priimančiąją šalį, svarbu teikti nuolatinę paramą, kad būtų užtikrinta jo sėkmė. Tai gali apimti mentorystę, tarpusavio paramą ir galimybę naudotis ištekliais ir paslaugomis, pavyzdžiui, konsultavimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Be saugumą užtikrinančių formalių dalykų, taip pat labai svarbu reaguoti ne tik į „sprogstamą“ energiją, nutikimus, tačiau palaikyti artimą ryšį ir net jei nėra rizikos ženklų, turėti individualius susitikimus su jaunuoliu, pastebėti ir padėti įvardyti galimus jausmus, derinti emocinę paramą ir ugdymą. Seminaro dalyviai dalijosi dažna patirtimi, kad jaunuoliams tokiose patirtyse gali ištikti net ir panikos priepuoliai, ar tiesiog pakrikti normalumo suvokimas. Dėl kultūrinių kodų pasikeitimo, įvyksta savotiška dezorientacija. Tam labai svarbi efektyvi komunikacija ir grupės vadovai, mentoriai, koordinatoriai turėtų būti tie žmonės, kurie inicijuoja pokalbius su jaunuoliais ir užtikrina, kad aplinka yra saugi.

Parama po mobilumo: Galiausiai svarbu teikti paramą po mobilumo, kad jaunimas galėtų vėl integruotis į savo gimtąją bendruomenę ir toliau tobulinti įgūdžius ir patirtį, įgytą tarptautinio mobilumo projekto metu. Tai gali apimti tolesnio mokymosi galimybės, taip pat nuolatinė mentorių ir bendraamžių parama. Itin efektyvu, kuomet yra ryšys ir su grupe, su kuria įvyko reikšminga patirtis, ir su tais, kurie grįžo iš patirties ir dar gali šiek tiek tęsti tiek ryšį, tiek kartu įprasminti išmokimus. Jei tik įmanoma, jaunuolius svarbu įtraukti į konkrečius vaidmenis organizacijoje. 

 

                                                                         ***

Sėkminga partnerystė yra svarbiausia tarptautinio judumo projektų, skirtų mažiau galimybių turinčiam jaunimui, dalis. Štai keletas veiksnių, kuriuos seminaro dalyviai apibendrino per tam skirtą sesiją:

Aiškūs tikslai ir lūkesčiai: svarbu, kad visi partneriai aiškiai suprastų projekto tikslus ir lūkesčius, įskaitant kiekvieno partnerio vaidmenis ir atsakomybę.

Efektyvus bendravimas: sėkmingai partnerystei labai svarbus bendravimas. Svarbu sukurti reguliarius partnerių bendravimo kanalus ir užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą informaciją. Tai gali būti reguliarūs susitikimai, progreso aptarimai, net jei nėra kritinių situacijų. Paprastai aptarimuose pastebimi dalykai, kurie leidžia užbėgti įvykiams už akių. Jei jaučiama dviprasmybė, reikėtų tuojau pat pasitikslinti ir sužinoti, ar tik mes ne interpretuojame. 

Lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti: tarptautinio judumo projektai gali būti sudėtingi ir nenuspėjami. Sėkmingai partnerystei reikia, kad partneriai būtų lankstūs ir gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, pavyzdžiui, netikėtų iššūkių ar vėlavimų. Labai svarbu, kad tokiose situacijose nebūtų krintama į kaltinimus ir tiesiog nepasitenkinimą, kadangi tokios emocijos nepadeda spręsti problemų. Lankstumo ir supratimo būtinai reikia, tačiau taip pat brėžti ribas, kur jos yra reikalingos, tačiau saugiam ribų brėžimui taip pat reikalingas pasitikėjimas, kuris kuriamas jau nuo pat pradžių.

Bendros vertybės ir įsipareigojimas: partneriai turėtų būti įsipareigoję puoselėti tokias vertybes kaip įtrauktis, įvairovė ir socialinis teisingumas, kuriomis grindžiami tarptautinio judumo projektai, skirti mažiau galimybių turinčiam jaunimui. Tai padeda sukurti partnerių pasitikėjimą ir bendro tikslo jausmą.

Įvairių požiūrių pripažinimas: sėkmingai partnerystei reikia, kad partneriai pripažintų ir vertintų įvairias perspektyvas ir patirtį, kurią kiekvienas partneris įneša į projektą. Tai gali reikšti atviro dialogo galimybių sudarymą ir mokymąsi iš skirtingų vienas kito perspektyvų. Kartais tokios skirtingos perspektyvos nėra patogios, tačiau būtina mėginti suprasti pagrindimą ir išlikti atviriems mėginti suprasti. 

Aiškūs susitarimai ir atskaitomybė: Svarbu sudaryti aiškius partnerių susitarimus dėl finansinės atsakomybės ir kitų svarbių klausimų. Tai gali padėti užtikrinti atskaitomybę ir skaidrumą viso projekto metu. Tai vienas pagrindinių pasitikėjimą kuriančių aspektų mobilumo projektuose, todėl aiškūs susitarimai ir jų laikymasis yra pagrindas. 

 

Seminaro metu dalyviai kūrė naujų projektų idėjas kombinuojant partnerių stiprybes, temas. Susitikimas atvėrė kelius į naujas partnerystes, todėl laukiame tęsinio!

Projektas „JUDAM“ startavo

VšĮ Socialinis veiksmas, kaip patneriai, dalyvauja projekte JUDAM.  Kartu su partneriais iš Kauno esame atsakingi už projekto savanoriškos tarnybos dalį.

Projekto „JUDAM“  tikslas – mažinti nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio 15-29 m. amžiaus jaunimo skaičių, įgyvendinant intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones,
atsižvelgiant į jauno asmens poreikius ir galimybes.
Projekto „JUDAM“  tikslinė grupė – niekur nedirbantis, nesimokantis ir mokymuose nedalyvaujantis 15-29 m. jaunimas (800 jaunų žmonių) ir 50 bedarbių jaunuolių, kurie dalyvaus savanoriškoje veikloje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas:
 jaunuoliams iš sunkumus patiriančių šeimų,
 turintiems problemų su teisėsauga,
 grįžusiems iš įkalinimo įstaigų,

 patiriantiems pajamų ar kitus nepriteklius,
 turintiems priklausomybes,
 gyvenantiems ar jau išėjusiems iš globos įstaigų.

Savanorišką tarnybą projekto metu galės atlikti bet kuris nedirbantis ir nesimokantis 15–29 metų amžiaus jaunuolis. Savanoriškos veiklos trukmė projekte – nuo 1 iki 6 mėn. Jaunuolis įsipareigoja savanoriauti  nuo 4 iki 8 val. per dieną, iki 25 val. per savaitę, iki 100 val. per mėnesį. Minimalus valandų skaičius per mėnesį – 80 val.
Savanoriams pagal poreikį bus suteikiamos kompensacijos už patirtas išlaidas (maitinimo, kelionės, privalomojo sveikatos draudimo (PSD), apgyvendinimo, specialiosios priemonės savanoriškai veiklai atlikti) ir kompetencijų į(si)vertinimo pažymėjimas.
Projekto „JUDAM“ tinklapis: https://www.jaunimogarantijos.lt

Projketo „JUDAM“  įgyvendinimo laikotarpis: 2019-04-01 – 2021-06-30 (27 mėnesiai).

Projektas „JUDAM“ finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

image description

VšĮ „Socialinis veiksmas“ 2017 metų ataskaita

I Bendroji dalis

VšĮ „Socialinis veiksmas“ , kodas 300078685, įregistruota adresu Šeškinės g. 65, Vilnius, veiklos adresas Gedimino pr. 26-401, Vilnius. VšĮ „Socialinis veiksmas“ savo veikloje vadovaujasi LR įstatymais, patvirtintais įstaigos įstatais,  yra ne pelno siekiantis juridinis vienetas, nuo 2005-01-07 turintis paramos gavėjo statusą. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

 

II Organizacijos veikla

Organizacijos vizija: Pilietiška, darni visuomenė, kurioje per jos narių bendradarbiavimą ir unikalias patirtis kuriamos ir gaunamos vertės

Organizacijos misija: Užtikrinti savanorystę, kaip ugdymo(si) galimybę, savanoriams, padėti organizacijoms augti savanorystėje, atstovauti savanorystės sampratą įvairiais lygmenimis.

Pagrindiniai organizacijos tikslai: atstovauti kokybišką savanorystę ir rūpintis jos plėtra Lietuvoje, organizuoti savanorių neformalų ugdymą per savanorystę ir kitus su tuo susijusius mokymus, vietiniu ir tarptautiniu mastu dirbti su organizacijomis, į savo veiklą įtraukiančiomis savanorius.

Įvairaus amžiaus žmonės organizacijoje yra informuojami apie savanorystės galimybes Lietuvoje ir užsienyje bei kviečiami dalyvauti vietiniuose ir tarptautiniuose renginiuose (per metus vidutiniškai informuojama 1000 žmonių). Patyrę organizacijos nariai dirba su savanoriais ir jų kompetencijų kėlimu, padeda išsiaiškinti jų asmeninius tikslus ir poreikius, supažindina su organizacijomis, kuriose jie gali savanoriauti. Kiekvienas savanoris yra palydimas mentoriaus pagalba individualių susitikimų metu arba/ir grupinių užsiėmimų pagalba, kuriuose savanoriams padedama atpažinti įgytas kompetencijas bei kur jas galėtų pritaikyti.

Dirbame su ilgalaikiais projektais, kuomet savanorystė trunka ne mažiau nei 2 mėnesius, siekiame užtikrinti, kad vyktų savanorių mokymasis grupėje. Savo veikloje dėmesį skiriame savanorių paruošimui ir palaikymui, priimančių organizacijų stiprinimui. Daugiausia su organizacijomis dirbame šiomis temomis: darbo su savanoriais konceptualizavimas, savanorių motyvavimas, savanorių pritraukimas ir atranka, tutorių ir mentorių motyvacija ir paruošimas. Nemažai veiklos skiriame gerosios patirties viešinimui – viešiname darbo metodus, kuriame metodinius leidinius, rengiame mokymus savanorius priimančioms organizacijoms. Taip pat atstovaujame savanorystę politiniu lygiu, teikiame rekomendacijas dėl savanorystės projektų įgyvendinimo.

Organizacijos tikslinė grupė yra įvairios organizacijos, į savo veiklą įtraukiančios savanorius, tarptautiniai savanoriai, vietiniai savanoriai ir visi žmonės, besidomintys savanoryste. Mes stengiamės nuolat plėsti savo tikslinę grupę, motyvuodami įvairaus amžiaus žmones dalyvauti skirtingose siūlomose veiklose. Organizacijos personalas yra kvalifikuotas dirbti su įvairiomis savanorystės programomis bei asmenų grupėmis (dirbame nuo jaunimo, specialių poreikių turinčių asmenų, ne pelno siekiančių įstaigų darbuotojų iki aukštas pareigas užimančių verslo įmonių darbuotojų).

Organizacijos darbuotojai: metų pradžioje organizacijoje dirbo 4 darbuotojai, vėliau 5, metų gale vėl 4 (organizacijos vadovas, 2 projektų vadovai, mentoriai ir administratorė).

 

III Organizacijos 2017m. veiklos rezultatai

2017 m. veiklų rezultatai :

Per 2017 metus vietinės savanorystės programose dalyvavo 70 savanorių.

Per 2017 metus tarptautinėse savanorystės programose dalyvavo 25, tarptautiniuose mokymuose -5 jauni žmonės

Per 2017 metus pravesti 14 vietinių ir tarptautinių mokymų organizacijoms

Per 2017 metus pravesti 21 tarptautinės grupės, sesijos, užsiėmimai savanoriams

Per 2017 Vilniuje koordinavome bei bendradarbiavome su maždaug 60 vietinių ir tarptautinių organizacijų

2017 m. buvo įgyvendinami/įgyvendinti šie projektai:

JTBA, 98525.15 Eur

Projektai “Into experience”, “Get involved”, “Take this opportunity”, “Mentor’s LAB”, “Mentor’s LAB.Edition 2”

 JRD, 30000 Eur

Projektas “Atrask save”

Vilniaus miesto savivaldybė, 1927 Eur

Projektas “Vieningi per savanorystę”

 Mokymai, seminarai, renginiai, 2898 Eur

Programa “Savanorystė verslui”, mokymai savanorius priimančioms organizacijoms

 

FINANSŲ PASISKIRSTYMAS:

Darbuotojų išlaikymas – 59767 Eur

Patalpų išlaikymas – 15662 Eur

Savanorių kišenpinigių, maistpinigių, vietinio transporto ir kitų išlaidų kompensavimo, ryšio paslaugų  – 71824 Eur