Tarptautinis mentorių seminaras „Mentoring under Construction – Seek Clarity!“
Savanoriškoje misijoje mentoriaus rolė ypatinga ir reikšminga. Mentorius rūpinasi savanorių emociniu palaikymu, padeda sėkmingai integruotis naujoje kultūroje, užtikrina mokymosi procesą. Tačiau tai tik kelios pagrindinės užduotys. Bendraujant su skirtingais žmonėmis ir susiduriant su jų situacijomis, neretai prireikia lankstumo, greitos reakcijos ir kūrybiškumo. Dažnai kyla nemažai dvejonių ir klausimų, kaip tinkamai prieiti, padėti, kokius metodus pasitelkti, kaip išbūti jautriose ir nemaloniose temose, kaip neperžengti savo ribų…
Tokias ir panašias situacijas aptarinėjame „Socialinio veiksmo“ mentorių ratelyje, kurio aktyviais, ieškančiais, atsidavusiais žmonėmis labai didžiuojamės. Smagu, kad turime galimybę augti ir tarptautiniame mentorių tinkle. „Mentoring under Construction“ – bendruomenė, burianti Europos Solidarumo Korpuso programoje dalyvaujančius mentorius. Projekto tikslas – identifikuoti, dalytis ir įgyvendinti gerąją savanorių kuravimo patirtį.
2024 m. kovo 18–22 dienomis savanorių mentorės Mariam ir Mzeo dalyvavo jų organizuotame seminare „Mentoring under Construction – Seek Clarity!“ Airijoje, Atlone, Co Westmeath. Mokymuose dalyvavo Europos Solidarumo Korpuso mentoriai, tutoriai ir koordinatoriai. Pagrindiniai tikslai:
● Apjungti mentorystės profesionalus iš visos Europos;
● Dalintis gerąja patirtimi ir aktualiais ištekliais;
● Spręsti iššūkius mentorystės srityje;
● Nustatyti tolesnius darbo ir vieni kitų palaikymo žingsnius.
Mariam ir Mzeo įspūdžiai:
Dalyvavimas šiuose mokymuose buvo puiki patirtis geriau suprasti mentorių vaidmenis. Viena įdomiausių temų buvo savanorių mokymosi ir tobulėjimo fasilitavimas – tai pagrindinė mentorių užduotis. Čia buvo akcentuojamas savanorių mokymosi kelionės vedimas ir pagalba jų asmeniniam bei profesiniam augimui.
Projekto metu turėjome galimybę užmegzti ryšį su kitais mentoriais ir turtoriais, dalytis įrankiais ir gerąja praktika bei aptarti savo patirtį. Šie mainai buvo neįkainojami apmąstant mūsų mentorystės metodus ir įgyjant naujų perspektyvų. Be to, turėjome trenerį, kuris vedė mokymus apie mentorių gerovę, kur aptarėme svarbias temas, tokias kaip ribų nustatymas ir pervargimo valdymas.
Buvo įdomu suprasti, kad tutorių ir mentorių vaidmenys įvairiose organizacijose gali skirtis. Šie mokymai padėjo išsiaiškinti šiuos skirtumus ir leido geriau suprasti savo vaidmenis. Apskritai patirtis praturtino ir suteikė esminių įžvalgų apie veiksmingą mentorystę.
Savanorystės istorijos: pirmieji trys Ūlos mėnesiai Ispanijoje
Esu Ūla ir jau daugiau nei 3 mėnesius savanoriauju su Europos Solidarumo Korpuso (ESK) programa Alziroje, Ispanijoje. Mano savanorystė iš viso truks 9 mėnesius, todėl praėjus trečdaliui viso savanorystės laikotarpio jaučiu, jog dabar yra tinkamas metas apžvelgti tai, kas įvyko per pastaruosius mėnesius.
Savanorystė buvo sprendimas, kurį priėmiau, nes norėjau save išmušti iš komforto zonos ir pamatyti, kaip sugebėsiu išgyventi užsienyje. Dar besimokydama mokykloje pradėjau rimtai svarstyti apie studijas užsienyje, bet prieš tai norėjau tvirtai įsitikinti, jog sugebėsiu prisitaikyti prie svetimos aplinkos, kultūros ir žmonių. Gyvenimas ir savanoriavimas Ispanijoje man davė galimybę tai padaryti.
Į Ispaniją atvykau spalio mėn. pradžioje ir nuo pat atvykimo susipažinau su skirtingu kraštovaizdžiu ir kultūra. Pamačiau kalnus, jūrą, palmes bei patyriau visiškai kitokį klimatą. Jau antrąją savaitę kartu su kitais savanoriais stebėjome Día de la Comunidad Valenciana (liet. Valensijiečių bendruomenės diena) šventę ir kaip ispanai atvirai didžiuojasi savo tiek nacionaliniu, tiek regioniniu identitetu. Leisdama laiką su ispanais pastebėjau jų ekstravertiškumą, atsipalaidavimą ir (kai kuriais atvejais) skirtingus įpročius. Net ir dabar kartais atrodo keista, jog jie vakarienę valgo taip vėlai.
Adaptacinį laikotarpį užbaigė spalio pabaigoje vykę įvadiniai mokymai, kurie yra privalomi visiems ESK savanoriams. Į juos susirinko savanoriai iš viso Valensijos regiono, todėl gavau galimybę susipažinti su kitais savanoriais, jų istorijomis ir savanorystės projektais. Mane ypač nustebino tai, jog tų mokymų metu susipažinau su dviem merginomis iš Brazilijos ir Ekvadoro! Tai man buvo gyvas įrodymas, jog ESK programa duoda galimybę save realizuoti ir išbandyti žmonėms iš įvairiausių pasaulio kraštų.
Lapkritis buvo išskirtinis tuo, jog tai buvo turbūt pirmas lapkritis mano gyvenime, kai nejaučiau didelio liūdesio ar nuovargio dėl saulės trūkumo. Labai aiškiai prisimenu, kaip Lietuvoje lapkritis visada yra šaltas ir tamsus, bet Ispanijoje jis yra visiškai skirtingas. Daug daugiau saulės ir šilumos, kurie turi milžinišką įtaką tavo nuotaikai ir motyvacijai.
Iš lapkričio prisimenu ir vieną įvykį, kai mano savanorystės koordinatorius mane ir kitą savanorę pakvietė pakalbėti ispaniškai apie savanorystę ir gyvenimą Ispanijoje gyvai prieš panašiai 30-ies žmonių auditoriją. Turėjome 2-3 dienas tam pasiruošti ir viskas sėkmingai pavyko, bet tai buvo visiškas išlipimas iš komforto zonos. Tą patį mėnesį kartu pradėjau jausti, kad savanorystė įgavo daug greitesnį tempą ir pagaliau tvirtai suvokiau savo, kaip savanorės, paskirtį. Prieš tai dažnai pasitaikydavo, jog mane ir kitą savanorę, dirbančią kartu su manimi, prisimindavo vieną dieną, pamiršdavo kitą ir tai nuolatos kartodavosi. Nuo lapkričio vidurio jau reguliariai gauname užduotis, kurios atitinka mūsų abiejų stipriąsias sritis.
Tai ką aš ten veikiu? Darbuojuosi mane priėmusios organizacijos, IDEA Alzira, ofise ir esu ES projektų departamento dalis. Pagrinde mano užduotys yra susijusios su komunikacija ir viešinimu, todėl didelė dalis mano laiko yra paskirta grafiniam dizainui, tekstų redagavimui bei socialinių tinklų kuravimui. Tai yra sritis, kurioje jau prieš atvykdama į Ispaniją turėjau patirties, todėl džiaugiuosi, jog ji čia irgi praverčia. Savanorystėje mane džiugina ir tai, jog yra vietos ir mano idėjoms, todėl nuo lapkričio iki dabar užsiimu ESK savanorių, gyvenančių Alziroje, pristatymu ir tai darau per interviu formatą.
Gruodis buvo dar vienas įdomus mėnesis, nes jo pradžioje kartu su Valensijos universiteto studentais ir kitu aktyviu jaunimu išvykau į 2 dienų trukmės kelionę į pačiame Valensijos regiono pakraštyje esantį nedidelį Camporrobles miestelį. Šio miestelio gyventojai jau panašiai 3 m. protestuoja tam, jog būtų atkurtas tiesioginis susisiekimas traukiniu iki Valensijos. Man tai buvo dar vienas atvejis, kai nusprendžiau save išmušti iš komforto zonos. Buvo įdomu prisijungti prie vietinės bendruomenės protesto, susipažinti kaip seniau buvęs traukinys jungė skirtingus žmones bei atsidurti visiškai ispaniškoje aplinkoje. Taip! Per tas 2 dienas buvau vienintelė užsienietė visoje grupėje, bet net ir per kalbos barjerį man visa patirtis labai patiko.
Taip pat, gyvenant užsienyje Kalėdas ir Naujuosius Metus švęsti nėra lengva, bet šiuo atveju neleidau liūdesiui savęs nugalėti. Atradau pakankamai įdomų dalyką, jog per Kūčias galima išnaudoti laiką ir aplankyti galerijas ar muziejus. Galvojau, jog tai daro nedidelė dalis žmonių, bet mane šiek tiek nustebino, jog gruodžio 24 d. jų buvo visai nemažai. Ir taip, čia yra rekomendacija šį straipsnį skaitantiems žmonėms!
Šie 3 mėn. Ispanijoje mane stipriai paaugino kaip žmogų ir asmenybę. Turiu pripažinti, kad gyventi užsienyje nėra lengva ir net man kartais trūkdavo ir trūksta lietuvių kalbos, lietuviškumo punktualumo ir atsakingumo ar net normaliai užsidarančių langų. Vis dėlto, savanorystė man duoda galimybę kitaip pažiūrėti į save, savo aplinkinius, konfliktų sprendimą bei kultūrinius skirtumus. Aišku, dar liko 6 savanorystės mėnesiai, todėl bus įdomu ką jie man duos, ką dar išmoksiu, sutiksiu ar patirsiu.
Savanorystės istorijos: Justės laikas Portugalijoje
Prieš žiemos šventes Justė baigė savo savanorystės misiją ir grįžo namo iš šiltos Portugalijos. Ką ji veikė, kaip jai sekėsi ir su kokiomis mintimis ji grįžo – kviečiame paskaityti! O taip pat Justė siunčia įkvepiančią žinutę tiems, kas dar svarsto ir dvejoja, ar ryžtis savanorystei: Beveik metai praleisti savanoriaujant Portugalijoje man buvo kupini naujų įspūdžių, davė galimybę pažinti kitą kultūrą, užmegzti ryšius su naujais žmonėmis. Nors teko susidurti ir su iššūkiais, kalbos barjeru, tačiau tikiu, kad ši patirtis yra neįkainojamas laikas pamatyti, kaip gyvena kiti žmonės, duoti sau laiko tyrinėti, atrasti naujus pomėgius ir geriau save pažinti. Galėčiau daugiau pasakoti apie savo patirtį, bet nuoširdžiai rekomenduoju išbandyti savanorystę patiems, ypač tiems žmonėms, kurie šiuo metu jaučiasi pasimetę, neapsisprendę ką norėtų veikti gyvenime ir svarsto apie galimybę išvykti savanoriauti. Galbūt tai bus geriausias sprendimas gyvenime!
Kaip pati radai savanorystę ir apsisprendei iškeliauti?
Savanorystę radau European Solidarity Corps puslapyje. Apie svetainę žinojau, nes jau seniau domėjausi šia galimybe savanoriauti ir buvau dalyvavusi „Socialinio veiksmo“ susitikime, kur buvo pristatyta apie savanoriavimo galimybes ir pristatytos kitų žmonių patirtys. Apsisprendžiau iškeliauti, nes jau seniai norėjau savanoriauti užsienyje, taip pat man tiko projekto sąlygos. Jaučiau, kad tai tinkamas laikas, nes norėjau pokyčių, pradėjo trūkti prasmės, iššūkių. Norėjosi išbandyti save darbe su vaikais, o šis projektas ir buvo susijęs su darbu su vaikais. Taip pat labai norėjosi išvykti ir pagyventi šalyje, kurioje niekada nesu buvusi, kur daug saulės ir šilumos, norėjosi šiek tiek padaryti pauzę, labiau įsiklausyti į save ir geriau suprasti, ko man iš tikrųjų norisi, kas man patinka, turėti daugiau laiko apgalvoti, ką noriu veikti ateityje.
Papasakok projektą, kuriame dalyvavai.
Mano projektas yra apie vaikų ir paauglių, kurie yra iš pažeidžiamos socialinės aplinkos atskirties mažinimą, įsitraukimo didinimą, naudojant neformalų ugdymą, organizuojant veiklas, rūpinantis jų užimtumu. Organizacija skatina jaunų žmonių tarptautinius mainus, dalyvauja mugėse, kur mes, savanoriai, taip pat turėjome galimybę papasakoti apie savo patirtį ir įkvėpti kitus išvykti savanoriauti su European Solidarity Corps programa.
Ką tu ten veikei?
Mano vaidmuo yra labiau pagalbinis: padėti mažesniems vaikams padaryti namų darbus, pasiimti vaikus iš mokyklos, būti su jais, prižiūrėti kol jie žaidžia, kartu su jais užsiimti veiklomis. Yra galimybė įgyvendinti savo idėjas su vaikais, prisidėti prie veiklų organizavimo, idėjų generavimo.
Portugalijoje praleidai beveik metus. Kas padėjo išgyventi kilusius sunkumus, namų ilgesį, kultūrinį šoką?
Išgyventi sunkumus, namų ilgesį ir kultūrinį šoką padėjo kiti savanoriai, kurie buvo tokioje pačioje situacijoje. Būdavo lengviau pasidalinant su kitais apie savo sunkumus, taip pat matant ir girdint, kad mūsų problemos labai panašios. Taip pat man padėjo savo minčių, jausmų išrašymas popieriuje. Padėjo užsiėmimas įvairia veikla laisvu nuo savanorystės laiku, neužsisėdėjimas, o laisvo laiko išnaudojimas susipažįstant su miesteliu bei aplinkinėm vietom.
Kokių įžvalgų ši patirtis davė apie kitus ir apie save pačią?
Gavau naujų įžvalgų apie vaikus, darbą su jais, kaip jiems svarbu rodyti dėmesį ir meilę, kad realiai tai yra tai ko jiems tereikia iš mūsų savanorių ir tai galima padaryti be kalbos. Kad svarbus iniciatyvumas, svarbu prie jų prieiti ir rodyti susidomėjimą ir tai gali padėti užmegzti ryšį. Pažinau skirtingų žmonių iš įvairių kultūrų, aplinkų. Įsitikinau, kaip svarbu būti pažeidžiamu ir atviru, kad tai turbūt geriausiai padeda užmegzti ryšį su kitais žmonėmis, suartėti. Taip pat atradau, kaip skiriasi darbas kitoje kultūroje, kaip svarbu yra kalbėtis apie iškilusias problemas.
Apie save supratau, kad esu patikima, kad gana lengvai pelnau žmonių pasitikėjimą, kad galiu užmegzti ryšį su vaikais, net ir esant kalbos barjerui. Tai leido suprasti, kad norėčiau dirbti su vaikais, jiems padėti ir toliau. Taip pat supratau, kad ateityje norėčiau dirbti su NGO organizacijomis, kad man patinka prasminga veikla. Supratau, kad reikalui esant galiu pastovėti už save, pasitvirtinau sau, koks man svarbus yra teisingumo jausmas, sąžiningumas.
Ar būtum norėjusi ką nors projekte pakeisti?
Būčiau norėjosi anksčiau pradėti kalbėti apie iškilusius sunkumus, problemas su atsakingais darbuotojais. Daugiau nieko nebūčiau norėjusi pakeisti.
Kaip įgyta patirtis tau pasitarnaus ateity?
Manau, kad įgyta patirtis padės išbūti neapibrėžtose situacijose, nes savanoriaudama susidūriau su daug neapibrėžtumo, pradžioje buvo sunku atrasti savo vietą, susigaudyti, kaip galiu padėti, kaip turėčiau elgtis. Taip pat padės dirbant su vaikais, nes atėjo įžvalgų apie darbą su jais, dirbant komandoje, nes turėjau progų dirbti komandoje ir suprasti, kas yra svarbu. Taip pat patirtis padės spręsti problemas, kylant nesutarimams.
Savanorystės istorijos: Karolis ir jo pasaulio pažinimas savanorystėje
Savanoris keliautojas Karolis, neseniai baigė trumpalaikę Europos Solidarumo Korpuso programos savanorystę Prancūzijoje, o kitąmet leisis ir į ilgalaikį projektą Islandijoje. „Visose kelionėse ieškau kur savanoriaut, nes keliaut savanoriaujant yra visiškai kitokia patirtis, nei tiesiog keliaut atostogoms„, dalinasi Karolis.
Papasakok apie save ir kaip atradai keliones.
Nuo paauglystes išsikrausčiau gyventi į Angliją, gyvenau 8 metus Londone, ir supratau, kad miesto gyvenimas man nebetarnauja, pradėjau jaustis ten įstrigęs, tai sugalvojau lėkti lauk iš ten, ir 2018 metais prasidėjo mano kelionės. Išsikrausčiau į Škotijos kalnus, susiradau darbelį virtuvėj mažam miestely, ir pradėjau taupyti kelionėms po pasaulį. Gyvenant tame miestely apsuptam kalnų ir jūros labai atsigavau ir supratau, kad tokios vietos man iš tikrųjų labiausiai tinka. Per šitą kelionių laikotarpį dažniausiai grįžtu ten apie 2-6 mėnesius, susitaupau, tada grįžtu namo į Lietuvą aplankyti šeimos, kartais pasilieku ilgiau padėti seneliams su ūkiu. Tada sugalvoju sau kažkokią kelionės idėją, nusiperku bilietą į vieną pusę ir lekiu keliaut/savanoriaut.
Kaip atrodė tavo veiklos Prancūzijoje, Initiative et Développement Citoyen organizacijoje?
Veikla čia labai idomi. Mokinomės auginti grybus, filmavom mini domumentinius, praktikavom ekologišką gyvenimo būdą, taip pat kiekvieną savaitę važiavom į vietinį turgelį, kuris gal labiau primena savaitinį festivalį, kuriame savo receptu kepam tuos grybus ir labai sėkmingai juos pardavinėjom. Tikrai labai įdomi patirtis, daug įspūdžių, labai gražu. Savaitgaliais žygiavom sau po kalnus, maudėmės karštuose upeliuose. Pasaka.
Kuo savanorystė praturtina keliautojišką gyvenimo būdą?
Visose kelionėse ieškau, kur savanoriaut, nes keliaut savanoriaujant yra visiškai kitokia patirtis, nei tiesiog keliaut atostogoms. Savanoriai užsienyje gyvena tarp vietinių, apsupti kitokios kultūros, priverčia matyt gyvenimą iš jų perspektyvos ir tai turi labai daug naudos. Kartais atsiduriu projekte, kur žmonės turi labai nedaug, bet yra labai laimingi, tai gyvenant tarp jų, pamatai, kas iš tikrųjų atneša tą laimę, ir tai nėra karštas dušas ar patogi lova, o vakarienė kartu su visais aplink stalą, gyvūnų maitinimas, laužas po žvaigždėm, darbas dėl kažkokio gero tikslo kartu su kitais savanoriais ar vietiniais, ir visokie smulkūs paprasti dalykėliai. Naujos patirtys taip pat suteikia mums daugiau pasitikėjimo savim ir padeda atrasti kas mums iš tikrųjų labai patinka. Taip savanoriaujant supratau, kad labai noriu pradėti savo projektą. Idealiausiai – mano senelių ūkyje, priimti savanorius is skirtingų šalių ir dalintis kultūra, sukurti kažką paprasto ir įdomaus, gyventi su gamta. Taigi daugiausia projektų, kuriuose dalyvauju, yra susiję su ekologišku gyvenimo būdu, su ūkiu, permakultūros principais. Dabar Italijoj mokinuos apie statybą ir namo restauravimą. Prancūzijoje norėjau patirti gyvenimą savanorių kolektyve palei ESK programa, nes daugiausia savanorysčių rasdavau per Workaway platforma. Taip pat labai sudomino grybų auginimas is kavos tirščių atliekų. Tai yra nuostabus būdas auginti savo maistą, panaudojant tirščius, kuriuos po to galima panaudoti kompostui. Nepanaudoti tirščiai taip pat išmeta metano dujų, kurios skatina klimato kaitą. Savanoriavau su besikeičiančia savanorių komanda is įvairių šalių, tai mokiaus ne tik apie prancūzų kultūrą ir maistą. Buvo labai smagu. Žinoma, gyvenant bendruomenėj yra ir šiokių tokių sunkumų, reikia daug komunikuoti, kad visi darbai būtų atlikti, išlenda visokiausios problemos, bet iš visų išspręstų problemų mes visi tobulėjam, tai tikrai verta patirtis.
Ar būna sunku susitaikyti su namų ilgesiu, kultūriniu šoku?
Kalbant apie namu ilgesį, man tai nėra didelė problema. Man užtenka aplankyti savo šeimą, pabūti kelias savaites kartu ir vėl keliauti. Dabar grįžtu į Lietuvą po 2 kartus per metus ir pilnai užtenka. Dėl kultūros šoko, kuo daugiau keliauji, tuo mažiau jis jaučiasi. Europoje kultūra daugiau mažiau panaši, palyginus su Azija ar Afrika, tad tikrai dėl to siūlau nesibaimint. Kartais, žinoma, atsiras šiokių tokių sunkumų, bet su atvira komunikacija tokios problemos tikrai nesunkiai išsprendžiamos. Keliaujant svarbiausia būti atviram pasikeitimams ir tikrai nebus sunku.
Pasidalink įsimintiniausia savanorystės istorija.
Įsimintiniausia savanorytės istorija turbūt bus is Nepalo, savanoriaujant ekologiškam kolektyve džiunglėse, auginant ryžius, lankant vietinę mokyklą ir bendraujant su vaikais angliškai. Viskas nuo A iki Z apie gyvenimą toje vietoje buvo kitaip. Gyvenom labai paprastose trobelėse, vietiniai visada mus kalbindavo, siūlydavo ateiti pas juos, vaišindavo visokiausiais skanumynais, nors patys daug neturėjo, bet buvo labai laimingi. Mums tekdavo valgyti ryžius su daržovėm 3 kartus per dieną. Darbas su ryžiais buvo rankomis, o ne su traktorium, mėtydavomės iš purvo, eidavom maudytis į upę, kurioje vandens ateina atsigerti tigrai, raganosiai ir plaukiodavo krokodilai. Ten praleidau 6 savaites. Buvo labai sunku palikti tą vietą.
Previous
Next
Tarptautiniai jaunimo mainai “Act upon SDG” 2023
Vasarai dar neprasidėjus, gegužės 17-22 dienomis Aristavos kaime, “Trinus troboje” susirinko 29 dalyviai iš Lietuvos, Čekijos ir Italijos. Susirinkimo proga – tarptautiniai Erasmus+ jaunimo mainai, kuriuos organizavo „Socialinis veiksmas”. Mainų tikslas – stiprinti jaunų europiečių aktyvų ir savanoriškais pagrindais grįstą įsitraukimą į visuomenines, aplinkosaugines, kultūrines ir politines sritis. Šiuo projektu siekėme įtraukiais būdais pakviesti jaunuolius veikloms, kurios formuoja vertybinį pamatą, paremtą tolerancijos, solidarumo, taikos ir teisingumo, Žmogaus teisių, lygybės ir įvairovės principais.
Buvo svarbu ne tik gilintis į temą, bet visų pirma prisijaukinti naują aplinką ir grupę. Ją sudarė 22 jaunuoliai, 4 grupių lyderiai, 2 fasilitatoriai ir 1 lydintysis asmuo. Veiklose dalyvavo 7 mažiau galimybių turintys jaunuoliai: 2 negalią turintys ir 5 socialinius bei kultūrinius iššūkius patiriantys žmonės. Pirmas dienas patirtinių komandinių žaidimų pagalba “šildėmės” vienas kitą, mezgėm naujas pažintis, laužėm liežuvį ir vidinius barjerus kalbėdamiesi anglų kalba. Interaktyvių, kūrybinių užduočių metu ėmėme gilintis į Tvaraus vystymosi tikslus – ėjome į patirtinį žygį, simuliavome “Išgyvenimo bunkerį”, tyrinėjome tvarius ir kiekvienam prieinamus Kauno miesto, verslų sprendimus, kūrėme meme’us, organizavome talką…
Džiaugiamės rezultatais:
– Geresnis Tvaraus vystymosi tikslų pažinimas ir suvokimas. Dauguma jaunuolių, pradžioje negalėję įvardinti, ką reiškia šie tikslai, po veiklų išreiškė labiau suprantantys ir asmeniškai vertinantys jų reikšmę, praktinių užduočių metu demonstravo taiklų ir gilesnį jų suvokimą.
– Tarpkultūrinis mokymasis ir asmeninis augimas. Į veiklas įsitraukė vietos kaimos bendruomenės, bei aplinkinių mažų miestelių jaunuoliai, taip pat negalią, socialinių iššūkių turintys, sunkiai angliškai kalbantys jaunuoliai, taip pat skirtingo amžiaus, labiau ir mažiau motyvuoti temai asmenys. Grupės įvairovėje atsispindėjo realios visuomenės iššūkiai ir poreikiai – tartis, rasti bendrą kalbą, priimti kompromisus, būti kantriems ir padedantiems vieni kitiems. Atsivėrimas kitam, nepažįstamam, nešnekančiam ta pačia kalba ir kartu patyrimas būti suprastam kai kuriems dalyviams buvo labai jautri patirtis. Jaunuoliai sustiprino pasitikėjimą savimi, patobulino anglų, lietuvių, rusų kalbų įgūdžius, dalyvaudami bendrose veiklose, užmezgė draugystės ryšius. Daug kam tai buvo pirmoji tokia intensyvi patirtis tarptautinėje grupėje. Pirminio atmetimo, nepasitenkinimo, atsiskyrimo reakciją pakeitė smalsumas, atvirumas, kūrybiškumas, bendrumo jausmas.
– Savanorystės pažinimas. Mainų dalyviai patyrė savanorystės, bendradarbiavimo ir bendruomeniškumo, neformalaus ugdymo principais paremtas praktines veiklas.
Savanorė iš Ukrainos Nadiia: „jei grįžčiau metus atgal, sau pasakyčiau – net nedvejok, savanoriauk!“
„If I could go back a year, I would say to myself: „Do not doubt, you should go to Lithuania to volunteer, it will be a full and unforgettable experience in your life! You will meet wonderful people who will become your friends, your Lithuanian family. You will get the opportunity to create and do useful things for youth. You will get to know yourself better and encounter incredible support from others.“ I joined the team of Youth Space „Laisvas Plotas“ in Vilnius Children and Youth Club „Šatrija“. Together with the youth workers, we created various activities for young people: master classes, creative, art evenings, historical, educational, and networking events. We were helping young people develop their hard and soft skills, realize their ideas and ambitions. I also organized events for Ukrainians, providing them with Ukrainian speaking opportunities and helping them with adaptation. The opportunity to create in a team and implement our ideas together really inspired me in this place! Although I came to the project during the most difficult period of time for my country, my family and me, the fact that now I feel filled with harmony, inspiration and gratitude means that I have successfully gone through all the difficulties and can share with you my tips on how to get the most out of your experience. First of all, I would recommend choosing a project that meets your desires. Ask yourself: what do I wish to do, what areas am I interested in and what areas do I want to develop in further, what do I expect from the volunteering experience, how can I be useful for the organisation and what results do I want to achieve? Secondly, be prepared that integration may not be easy, but it is a very interesting and exciting process. Building friendships with other volunteers and locals, organizing activities together, getting to know the city and the country through learning history and culture helped me a lot. You also need to know that you wouldn’t be alone. You will have a local mentor, a tutor, a coordinator, and you can count on their help and encouragement. Thirdly, it is very important to be open to the new environment and experiences. Explore a lot, and you will definitely discover a lot of new things about yourself and the world.“
Savanorystės istorijos: užsienyje savanoriavusi Julija dalijasi savo patirtimi ir įspūdžiais
Esu Julija, 21 metų Alytiškė. Augdama visuomet įsivaizdavau save studijuojančią Vilniuje menus, tačiau tik baigusi mokyklą pajaučiau norą keliauti, tad viską pradėjau nuo trumpo jaunimo mainų projekto Rumunijoje, tuomet greitai atsirado pirma savanorystė Slovėnijoje ir galiausiai ilgiausias projektas Prancūzijoje. Dabar jau sunkiai sekasi įsivaizduoti gyvenimą tik vienoje vietoje.
Labas Julija, papasakok apie save, ką šiuo metu veiki, kokia veikla užsiimi?
Kadangi šiuo metu jokio darbo ar veiklos neturiu, tai nežinau kaip save pavadinti, tačiau kol kas labiausiai norisi prisilipdyti buvusios (ir tikiuosi būsimos) savanorės etiketę. O šiaip trumpai apie dabartines veiklas – šiuo metu ramiai (ne visai ramiai – galvoje didelis egzistencinis klaustukas) dienas leidžiu atostogaudama Lietuvoje, prieš sugrįžtant atgal į Prancūziją ir nusprendžiant, ką veiksiu ateinančiais metais.
Kaip prasidėjo tavo savanorystės kelias? Kodėl susidomėjai savanoryste?
Savanorystė mano gyvenime atsirado ganėtinai anksti, jau mokyklos laikais pradėjau savanoriauti vietiniame teatre, na o vėliau, baigus gimnaziją, viskas persikėlė į Europinį lygį. Tiesa pasakius, iš pradžių, aš nebuvau pakerėta pačios savanoriavimo idėjos, galvojau, kad profesinėje perspektyvoje tai yra nerimtas reikalas, tad pirmas mano projektas užsienyje (Slovėnijoje) buvo tiesiog dėl noro išvažiuoti iš Lietuvos, pamatyti kažką daugiau, gauti gyvenimo užsienyje patirties. Tik pradėjus eiti šiuo keliu supratau, kiek daug jis gali man pasiūlyti, tiek asmeninio augimo, tiek profesinio tobulėjimo puse.
Savanoriavai užsienyje. Pasidalink nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei išvykti?
Pirmą kartą išvykau tik baigus mokyklą (ėmiau gap-year), visiškai iš smalsumo, trumpas projektas, du mėnesiai, norėjosi tik kojas pasimirkyti savanorystės vandenyne. Antrojo projekto atsiradimas turi ilgesnę istoriją. Po gap-year išsilaksčius nusprendžiau, kad laikas pradėti studijas, nors ką studijuoti norėčiau taip pilnai ir nežinojau. Pasirinkau kriminologiją, tačiau nereikėjo net pusei metų praslinkti, kad suprasčiau, jog antram kurse nebepasirodysiu ir tada prasidėjo egzistenciniai klausimai: kokia visko prasmė? Ką veikti šitam gyvenime? (visai įprastos temos). Su šiais klausimais labai netikėtai atsirado idėja, kad norėčiau pagyventi Prancūzijoje. Iš pradžių galvojau apie studijas, bet kalbos juk nemoku, tad kitas pažįstamas variantas buvo tarptautinė savanorystė. Tad taip per daug nemąstydama (nors iš tiesų labai daug buvo sukta galvos) parašiau motyvacinį laišką, išsiunčiau ir patekau!
Apibūdink kokiose organizacijose esi savanoriavusi, ką tokia patirtis davė Tau?
Pačių organizacijų nedaug esu prikaupusi, Alytaus miesto teatre pasitikinėdavau žmones ir kabindavau paltus, čia išbuvau apie 2-3 metus. Organizacija Slovėnijoje buvo ganėtinai maža, edukacinio pobūdžio, dirbome su vaikais, neįgaliaisiais. Prancūzijoje lygis jau šiek tiek kitas. Dirbau jaunimo apgyvendinimo centre (Pranc. – Foyer de Jeunes Travailleurs). Ten prireikė poros dienų, kad susipažintume su visais organizacijos darbuotojais, tad dėl didelės darbuotojų įvairovės, dinamiškumo darbui netrūko. Visas patirtis bendrai sudėjus, aš stiprėjau, visom prasmėm. Paskutinėje organizacijoje ypač stipriai išsiugdžiau lyderystės kompetenciją, turėjome nemažai galimybių šnekėti su publika, pristatinėti asmeninius projektus. Bendrai, iš visų organizacijų, ką dažniausiai išsinešu, tai daug naujų sukurtų ryšių ir draugysčių.
Kodėl savanorystė užsienyje (ir apskritai savanorystė) yra vertinga? Kokia vertę ji sukūrė būtent Tau?
Šiam paskutiniam punktui būtų galima parašyti ilgiausią pastraipą, tačiau visus žodžius norėčiau sutalpinti į pora sakinių. Savanoriaudamas – visą laiką augi, ugdaisi kompetencijas, lipi iš komforto zonos, kuri naujus ryšius. Kadangi man dar viskas yra labai šviežia po gyvenimo metus užsienyje, tai tas reflektavimas dar vis vyksta kiekvieną dieną. Vieną dalyką žinau, kad aš nebesu tas pats žmogus, koks buvau prieš išvažiuojant ir visi pokyčiai, kurie manyje įvyko, jie man padeda ir padės kiekviename tolimesniame sprendime.
Pagalba Ukrainai
Paremkite pagalbą Ukrainai skambindami ar siųsdami SMS numeriu 1485. Daugiau informacijos www.aukok.lt
Surinktos lėšos bus skiriamos:
- humanitarinei pagalbai;
- pirmajai psichosocialinei pagalbai;
- pirmajai pagalbai teikti.
Jei turite laisvą butą, namą ar kambarį – užpildykite anketą ir suteikite būstą nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams. Daugiau informacijos
Jei turite teises ir automobilį karo pabėgėlių logistikai – užpildykite anketą ir suteikite pagalbą nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams. Daugiau informacijos
Norite ir galite savanoriauti – siūlykite savo savanorystę:
- Lietuvos Raudonajame Kryžiuje – registracija.
- Carite – registracija.
- Maltos ordine – registracija.
Jei norite paremti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo Ukrainoje bėgančius ukrainiečius, paremkite skambindami ar siųsdami SMS numeriu 1482. Daugiau informacijos
Turite pasiūlymų dėl maisto – kreipkitės į „Maisto banką“. Daugiau informacijos
Turite pasiūlymų dėl kitų humanitarinių priemonių – kreipkitės į Raudonąjį Kryžių, tel. +370 5 21 273 22, https://www.redcross.lt/ .
Svarbūs kontaktai:
Lietuvos Raudonasis Kryžius (humanitarinė pagalba, informacija, šeimos ryšių atkūrimas): Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius, tel. +370 5 21 27 322, el. p. info@redcross.lt, www.redcross.lt
Vilniaus Arkivyskupijos Caritas (humanitarinė pagalba): Kalvarijų g. 39, Vilnius, tel. +370 673 24 225, el. p. kulturunamai@vilnius.caritas.lt
Maltos ordino pagalbos tarnyba (humanitarinė pagalba): Gedimino pr. 56B, Vilnius, tel. +370 5 249 73 04, www.maltieciai.lt; https://www.facebook.com/maltieciai
„Maisto bankas“ (parama maistu): Vytenio g. 54, Vilnius, tel. +370 686 44244, el. p. info@maistobankas.lt, facebook.com/maistobankas
„Gelbėkit vaikus“ (pagalba vaikams ir nėščiosioms): Vilniaus g. 39, Vilnius, tel. +370 5 261 0815, el. p. informacija@savethechildren.org
Apgyvendinimas priimančiose šeimose: tel. 1827, www.stipruskartu.lt
Migracijos departamentas: tel. +370 5 271 7112, el. p. info@migracija.gov.lt, informacija www.migracija.lrv.lt
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-ukrainai
Savanorystės spalvos
„Metų savanorystės apdovanojimai buvo sukurti siekiant pastebėti, įvertinti, padėkoti ir pasidžiaugti žmonių kuriama bendruomeniška dvasia ir nuostabiomis iniciatyvomis. Šiemet natūraliai išsiskyrė žmonės ir iniciatyvos, telkiantys savanorius, įžvelgiantys poreikius ir juos atliepę suburdami savanoriškas pajėgas – tiek plėtojant kultūrą, tiek atlaikant krizes, kurių šiemet ištiko net dvi – pandemija ir pabėgėlių krizė“, – sakė viena iš apdovanojimų organizatorių, VšĮ „Socialinis veiksmas“ vadovė Milda Lukoševičiūtė.
Nominacijos ir nugalėtojai
Metų savanorystės kultūrą puoselėjančia organizacija išrinkta „Kaunas Europos kultūros sostinė“ komanda, kuri per pastaruosius metus įdomioms ir įtraukiančioms veikloms sutelkė daugiau nei tūkstantį savanorių, išvystė lydėjimo ir palaikymo sistemą.
Metų savanore išrinkta Rita Škriadaitė-Vrubliauskė. R. Škriadaitė-Vrubliauskė inicijavo „Sienos grupę“ – humanitarinę pagalbą pabėgėliams teikiančią bendruomenę ir žmogaus teisių gynėjus. Grupė, siekianti atkreipti dėmesį į sudėtingą migrantų situaciją, kai žmonės tampa geopolitinių procesų įkaitais, teikia būtinąją pagalbą maistu ir drabužiais bei stebi ir praneša apie galimus žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.
„Metų verslo socialinės atsakomybės įgyvendinimo per savanorystę“ titulas atiteko Klaipėdos LEZ valdybos bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojui Raimondui Bakui, kuris buvo nominuotas Klaipėdos bendruomenių asociacijos už iniciatyvą diegti dalyvaujančiojo biudžeto programą Klaipėdos miesto savivaldybėje. R. Bakas taip pat gavo padėką už bendruomenių lyderių konsultavimą ir lydėjimą įgyvendinant projektus.
Sveikatos apsaugos ministerija nominavo tris pandemijos laikotarpiu palaikymą medikams teikusias savanorių iniciatyvas: „Laikykitės, medikai!“, „Stiprūs kartu“ ir medikų palaikymo iniciatyva per „Medo.lt“. Kategorijos nugalėtojais tapo medikų palaikymo iniciatyva per „Medo.lt“ – specialistų savanorių grupė, teikianti emocinę pagalbą ir konsultacijas medikams. Iniciatyvą pradėjo Jaunųjų gydytojų asociacija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ir Geštalto institutu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nominacijoje „Už nevyriausybinių organizacijų susivienijimą ir betarpišką veikimą kartu per savanorystę, padedant valdyti krizines situacijas bei parodytą pavyzdį, kuriant krizių valdymo savanorystės kultūrą Lietuvoje“ laimėjo didžiosios nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Caritas, Maltos Ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, sutelkę per 3000 savanorių padėjusių globos namuose, ligoninėse, vakcinacijos punktuose. Šios organizacijos apdovanotos už pagalbą valstybei užtikrinant reikiamus resursus pandemijos sukeltiems rūpesčiams išspręsti.
Jaunimo reikalų departamentas nominavo tris organizacijas, reikšmingai prisidedančias skatinant ilgalaikį jaunimo įsitraukimą į savanorišką veiklą. Nugalėtojai – Marijampolėje veikiantis Visuomenės ir verslo plėtros institutas. Tai – viena iš pirmųjų Jaunimo savanoriškos tarnybos programą Lietuvoje pradėjusių įgyvendinti organizacijų, ir šiuo metu laikoma viena iš aktyviausiai ir kokybiškiausiai programą įgyvendinančių organizacijų visame modelyje. Visuomenės ir verslo plėtros institutas nuoširdžiai ir aktyviai įsitraukia į programos tobulinimo procesus, teikia pastebėjimus ir dalijasi patirtimi.