Kaip savanorystės iššūkius paversti asmeniniu augimu?

Rugsėjo 6 d. trylika mentorių ir tutorių iš įvairių Europos šalių susitinka Antalieptėje, kur analizuos savanorystę lydinčius iššūkius, kaip gebėti suprasti savanoriams kylančias emocijas, taip pat diskutuos, kaip kurti ryšį su savanoriais ir padėti jiems įsisąmoninti patirtį. Organizatorių teigimu, mokymai skirti praplėsti žmonių, dirbančių su savanoriais, žinias ir patirtį.

Ne vienam savanorystė prasideda nuo pakylėjimo jausmo, noro padėti ir matyti atliekamo darbo prasmę. Ar lygiai taip pat optimistiškai savanoris jaučiasi po dviejų savaičių ar mėnesių? Kokie nenumatyti sunkumai gali iškilti?

„Antalieptėje visą savaitę vyksiantys mokymai „Volunteering journaling“ — tai unikali erdvė suprasti, su kuo susiduriama ilgalaikėje savanorystėje, ypač atliekant tarptautinę savanorystę. Kaip mentoriai bei tutoriai gali padėti savanoriui suvokti kylančias emocijas ir patirtį paversti supratimu“, — pasakoja viena iš mokymų organizatorių VšĮ „Socialinis veiksmas“ vadovė Milda Lukoševičiūtė.

Praktinių dirbtuvių metu mentoriai ir tutoriai, kasdien dirbantys su tarptautiniais savanoriais, susipažins su probleminėmis situacijomis, kurias patiria savanoriaujantieji. Pasitelkdami medijas, mokysis naudoti įvairias reflektavimo technikas, taip pat kurs asmeninį savanorystės žurnalą. Visa tai skirta padėti lengviau išsakyti susikaupusias emocijas ir suvokti savanoriavimo patirtį. Tokie įgūdžiai gali padėti komunikuoti su savanoriais, palaikyti juos susidūrus su kasdieniais sunkumais svečioje šalyje.

Savanorystė padeda geriau pažinti save, sustiprinti įvairius asmeninius gebėjimus, užmegzti ilgalaikes draugystes ir net pajusti terapinę naudą, nes savanoriaujant stiprėja pasitikėjimas savimi, noras siekti tikslo. Visgi M. Lukoševičiūtė atkreipia dėmesį, kad visa savanorystės vertė atsiskleidžia tada, jei savanoriui, ypač išvykusiam savanoriauti į užsienio šalį, pavyksta įveikti išbandymus. Mat, kad ir kokia įkvepiančia veikla užsiimtų, lūkesčiai ne visuomet gali atitikti realybę.

Ilgainiui savanoriui gali ateiti supratimas, kad pasirinktoje organizacijoje visgi dirba ne superherojai, o žmonės, kurių galimybės ribotos. Galų gale, ir pats savanoris pajaučia, kad nėra visagalis supermenas, nors ir tikėjosi matyti greitus ir apčiuopiamus savanoriavimo rezultatus. Išvykus savanoriauti svetur, neretai dar laukia ir kultūriniai skirtumai. 

„Tokie iššūkiai gali arba demotyvuoti savanoriaujantį žmogų, arba padėti augti jo asmenybei. Kad iššūkiai virstų teigiama patirtimi, labai svarbu šalia turėti patyrusį, stiprų lydintį žmogų“, — įsitikinusi M. Lukoševičiūtė.

Į mokymus atvyksta mentoriai iš Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Kroatijos, Sakartvelo ir Ukrainos.

Mokymus organizuoja VšĮ „Socialinio veiksmo“ komanda su savanorių pagalba.