Mentorystės struktūra: kaip užtikrinti teisingesnę patirtį visiems Europos solidarumo korpuso tarptautiniams savanoriams

Gegužės 6–10 dienomis, mūsų nuostabioji Europos solidarumo korpuso savanorystės projektų koordinatorė Inesa, keliavo į Airiją dalyvauti “Focus mentoring” mokymuose, skirtuose naujai išleistai mentorystės struktūrai organizacijoms. Ši sistema siekia skatinti teisingesnę mentorystės patirtį visiems tarptautiniams savanoriams, dalyvaujantiems Europos solidarumo korpuso programoje. Skaitykite Inesos mintis apie mokymus.

Gegužės 6-oji buvo nepaprastai įdomi diena. Po kelionės lėktuvu, autobusu ir traukiniu pagaliau atvykau į savo kelionės tikslą – žavingą Athlone miestelį, esantį Airijos širdyje. Athlone garsėja istorija, kurios ištakos siekia bronzos amžių. Įsikūręs Roskomono ir Vestmido grafysčių pasienyje, jis yra pietiniame Ri ežero krante, o miestą skiria Šanono upė. Žinoma, apsistojusi prabangiame viešbutyje (bent jau mano nuomone, hahaha), iškart išsiruošiau tyrinėti apylinkes. Vėliau tą patį vakarą visi dalyviai susirinko vakarienės. Buvo nuostabu matyti atstovus iš daugybės įvairių Europos organizacijų.

Tris dienas dalijomės individualiomis kelionėmis, kurios atvedė mus į šį renginį, gilinomės į tarptautinės savanorystės subtilybes ir keitėmės praktika, kurią būtų galima pritaikyti visuotinai. Taip pat turėjome galimybę apsilankyti vietiniame jaunimo centre, tęsti idėjų mainus pusryčių, pietų ir vakarienės metu ir, žinoma, sužinoti apie naująją mentorystės struktūrą – kuri ir buvo pagrindinis mūsų susibūrimo tikslas.

Taigi, kas tiksliai yra ši mentorystės struktūra? Įsivaizduokite ją kaip kompasą. Keturios pagrindinės kryptys atspindi atskirą savybę, kurią turėtų įkūnyti tvirta mentorystės programa:

Šiaurė – etiniai pagrindai (vertybės, mąstysena, etinė praktika).
Pietūs – poveikio didinimas (mokymasis ir tobulėjimas, programos vertybės, įtrauktis).
Rytai – palaikymas (vietinė ir kultūrinė integracija, gerovė, sudėtingų situacijų valdymas).
Vakarai – bendradarbiavimo stiprinimas (organizacinė integracija, bendradarbiavimas, dokumentavimas).

Mokymų metu pildėme įsivertinimo korteles, kurios padėjo pažvelgti į savo mentorystės programą naujomis akimis. Pavyzdžiui, turėdami labai tvirtus etikos pagrindus, ne visada užtikriname nuoseklų jų taikymą. Šis suvokimas atveria duris permąstyti mūsų mentorystės programą ir ją dar labiau patobulinti. Manau, kad toks savęs vertinimas būtinas kartą per metus, idealiu atveju – savanorystės sezono pabaigoje.

Be to, kiekvieną mentorių galima klasifikuoti pagal balą, kuriam buvo sukurtas labai patogus patyrimo lygio įvertinimo kortelių rinkinys:

81–100 % – GIDAS – Gidai demonstruoja puikius įgūdžius įvairiose srityse, kaip įgyvendinti mentorystės paramą ir mentorystės praktiką. Jie pasižymi dideliu mentorystės praktikos išmanymu, tvirtu vertybių ir mąstysenos supratimu, jautrumu tarpkultūriniams klausimams ir geba pritaikyti savo gaires bei paramą prie įvairių savanorių poreikių ir asmenybių.
61–80 % – TYRINĖTOJAS – Tyrinėtojai turi patirties įgyvendinant ir vykdant mentorystės paramą ir gali pasinaudoti įvairiomis mentorystės praktikomis. Jie turi aiškų krypties pojūtį ir yra atviri naujoms galimybėms bei novatoriškiems mentorystės metodams.
41–60 % – KARTOGRAFAS – Kartografai turi tam tikro lygio patirties ir gerai išmano poreikius bei vertybes. Jie analizuoja, apmąsto ir dokumentuoja tai, kas veikia. Jų organizacija bando sukurti mentorystės paramos struktūrą ir mentorystės praktikos įrankius, tačiau vis dar gali trūkti nuoseklumo ar gylio visose mentorystės srityse.
21–40 % – KELIO IEŠKOTOJAS – Kelio ieškotojai pradeda kloti mentorystės paramos pagrindus. Individualiu lygmeniu jie rodo motyvaciją ir gaires. Jų organizacija jau teikia tam tikrą paramą, tačiau bendram mentorystės požiūriui reikia aiškesnių sistemų, struktūros ir įrankių, kad būtų galima judėti į priekį.
0–20 % – KLAJOTOJAS – Klajotojai yra ankstyvosiose mentorystės paramos įgyvendinimo ir mentorystės praktikos kūrimo stadijose. Jų organizacija teikia tam tikrą neformalią paramą, tačiau jai trūksta struktūros, nuoseklumo ir (arba) suderinamumo su etikos ir įtraukties principais.

Struktūra padeda organizacijoms nustatyti savo stipriąsias puses ir nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti. Be to, šioje sistemoje pateikiamas rekomendacijų lapas su puikiais patarimais kiekvienam mentorystės programos kūrimo etapui. Kyla minčių ir apie mūsų patirtį – turime stiprią mentorystės programą, tačiau tikrai yra kur tobulėti. Gana glaudžiai bendradarbiaujame su savo mentoriais, turėdami gerus pagrindus, praktiką ir tvirtą mąstyseną. Tačiau galėtume efektyviau panaudoti pačių mentorių žinias. Pavyzdžiui, mentoriai galėtų vesti mokymus kitiems mentoriams. Turime tikrai daug įvairių specialybių mentorių, kurių įgūdžius galime pritaikyti jaunimo darbe. Pagrindiniai iššūkiai – nuoseklūs mėnesiniai mentorių susitikimai ir vienodai kokybiškos mentorystės patirties užtikrinimas visiems savanoriams. Svarbi pamoka iš mokymų buvo „pradėti nuo kodėl?“ – kodėl mentoriai pasirinko mentoriauti tarptautinius savanorius? Geriau pažinti jų motyvaciją, padės permąstyti mentorių susitikimus ir atrasti naujų galimybių pačioje mentorystės programoje.

Labiausiai mane sužavėjo suvokimas, kad susiduriame su bendrais iššūkiais ir, stiprus bendruomeniškumo jausmas. Be to, buvo išties malonu bendrauti su naujais žmonėmis ir tyrinėti būsimo bendradarbiavimo galimybes.

Didžiulis ačiū visiems, kurie sukūrė šią sistemą – ji suteikė mums aiškią kryptį ir įdomų tolimesnį darbą! Taip pat esame labai dėkingi „Salto“ už šių mokymų organizavimą (bei įtraukimą į jų 25-ojo gimtadienio šventimą) ir šeimininkams „Léargas“ (Airijos nacionalinei agentūrai).

P. S. Profesionalo patarimas, jei kada nors lankysitės Athlone: būtinai išgerkite stiklinę „Guinness“ alaus „Sean’s Bar“! Ši neįtikėtina vieta yra ne tik seniausias baras Airijoje (įkurtas 900 m. po Kr.), bet ir oficialiai įtrauktas į Gineso rekordų knygą.