Savanorystės istorijos: keliautojo Karolio patirtis Islandijoje tapo viena įsimintiniausių
Karolis, sudalyvavęs trumpalaikiame Europos Solidarumo Korpuso savanorystės projekte Prancūzijoje, netrukus po jo išvyko į Islandiją – gaudyti kitų savo nuotykių. O grįžęs dalinasi įkvepiančiomis patirtimis ir įspūdingomis nuotraukomis:
Sveiki, mano vardas Karolis, ir aš esu keliautojas bei savanoris. Pastaruosius 6 metus gyvenu iš kuprinės, lakstydamas iš vieno kampelio į kitą. Dažniausiai dalį metų praleidžiu dirbdamas virėju, susitaupydamas nuotykiams po pasaulį. Likusius mėnesius keliauju ir daug savanoriauju. Per šį laikotarpį teko savanoriauti Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Suomijoje, Maroke, Nepale, Filipinuose ir paskutiniu metu – Islandijoje! Prieš kelis metus sužinojau apie Europos Solidarumo Korpusą ir kokių nuostabių savanorysčių galima rasti per šią programą. Labai džiaugiuosi, kad atradau šią programą pačiu laiku, nes man jau 30, o tai reiškia, jog tai mano paskutinieji metai, kai galiu ja pasinaudoti. Pirma ESK savanorystė truko 2 mėnesius auginant grybus iš kavos tirščių pietų Prancūzijos kalnuose. Ši patirtis labai padėjo atrasti, ką norėčiau veikti ateityje, o nuotykis Islandijoje tik įtvirtino mano norą dirbti su žmonėmis, užsiimti fotografija ir gyventi bendruomenėje.
Užsirašiau į šią savanorystę kaip fotografijos ir ekologijos stovyklos lyderis 5 mėnesiams. O kas tai yra? Iš pradžių ir pats to puikiai nesupratau, kol ten nenuvažiavau ir nepamačiau, bet galiu pasakyti, jog tai buvo būtent tai, ko man reikėjo. Taigi, pabandysiu šiek tiek apibūdinti, ką mes ten veikdavome. Mūsų (savanorių lyderių) ten buvo gana daug – kartais virš 20. Visi gyvenome viename 3 aukštų pastate arti Reikjaviko centro. Mūsų organizacija rengdavo 10 dienų stovyklas, skirtas žmonėms iš įvairių pasaulio šalių, kurie atvykdavo pamatyti Islandijos, pasavanoriauti ir pasidalinti savo kultūra su kitais savanoriais. Per šias 10 dienų mes (lyderiai) turėdavome sukurti ir įgyvendinti savo programą bei kartu su trumpalaikiais savanoriais smagiai leisti laiką. Pirma stovyklos diena dažniausiai būdavo įvadinė: žaisdavome žaidimus, skirtus „pralaužti ledą“, bandydavome išmokti vieni kitų vardus ir papasakoti apie mūsų sukurtą programą ateinančioms dienoms. Per ateinančias dienas mes planuodavome:
- Ekskursijas po nuostabaus grožio vietas, tokias kaip įvairūs kriokliai, geizeriai, ledynai, karštos upės ir pan.
- Mūsų sukurtos fotografijos arba ekologijos dirbtuves, pvz., makrofotografija botanikos sode arba paukščių maisto kamuoliukų gaminimas ir kabinimas parkuose.
- Savanorystę su vietiniais partneriais, pvz., botanikos sodu ar eko-kaimeliu.
- Savanorystę renkant šiukšles paplūdimiuose.
- Dokumentinių filmų peržiūras, apsilankymus baseine, muziejuose ar miesto pažinimą.
Taip pat kiekvieną vakarą planuodavome daugiakultūres vakarienes, dalindavomės receptais iš įvairių šalių, tad teko mėgautis tikrai labai skaniu maistu. Veiklų tikrai buvo daug, kartais net per daug, bet su laiku išmokome, kaip paskirstyti darbus, kad rastume laiko atsikvėpti ir, jei reikia, pabūti su savimi. Tarp šių stovyklų mes gaudavome daug išeiginių, tad turėdavome laiko atsigauti nuo darbo su žmonėmis, pakeliauti po Islandiją ar smagiai praleisti laiką su naująja lyderių šeima. Labai norėjau pamatyti Islandiją ir tikrai turėjau pakankamai laiko beveik visą ją apkeliauti. Po visų šių kelionių po pasaulį tikrai manau, kad Islandija yra viena iš unikaliausių vietų pasaulyje.
Pradėdamas šią savanorystę gan bijojau būti tarp tiek daug žmonių ir nuolat viską organizuoti, bet gavau labai daug paramos, visada būdavo su kuo pasikalbėti, o iškilusios problemos visada išsispręsdavo. Baigęs šią savanorystę jaučiu, kad man tapo lengviau būti tarp žmonių, turiu daugiau pasitikėjimo. Labai džiaugiuosi šia unikalia savanoryste ir manau, kad per šiuos 6 savanoriavimo metus ji buvo viena iš mėgstamiausių ir unikaliausių patirčių.
P. S. Karolio sudarytą fotografijos knygą jau greitai galėsite pavartyti ir Socialinio veiksmo ofise.
