Kontaktai

Esu dviguba socialinė darbuotoja- baigiau bakalauro, o taip pat ir magistro studijas socialinio darbo srityje. Darbą suvokiu ne kaip kabinetinę ar širdingą veiklą, o kaip profesionalias paslaugas, reikalaujančias kompetencijos.

Nuo pat studijų metų darbo ašimi tapo mišrios žmonių grupės, siekiant panaikinti sienas tarp skirtingų visuomenės narių. Buvau įvairių netradicinių renginių iniciatorė, kuriuose kviečiau susitikti nesusitinkančius visuomenės narius. Ypač mane domina susitikimas per teatrą, o tiksliau- Engiamųjų teatro metodiką. Būtent ši teatro rūšis mane ir atvedė į savanorystę. Tris metus vaikų globos namų paaugliams vedžiau Socialinio teatro grupę. Ši patirtis buvo tokia stipri, kad ieškojau galimybės padėti savanorystę atrasti kitiems. Ir šio siekio namais tapo Socialinis veiksmas. Jame aš atsakinga už mokymus, konsultavimą, seminarus, refleksijas, mentorystę – kitaip tariant, už savanorystės tapimą eksperimentų, mokymosi ir patyrimų erdve. Daugiausiai darbuojuosi su įmonių darbuotojų komandomis- padedu mokytis vieniems iš kitų, rasti prasmę darbinėje veikloje, auginti motyvaciją ir bendruomeniškumą įmonėse. O taip pat esu ir organizacijos vadovė, todėl rūpinuosi savo kolegomis ir bendruomene.

Pagal išsilavinimą esu filologė, tačiau niekada nemėgau griežtų apibrėžimų ir ribotų pasirinkimų. Visada domėjausi kalbomis, literatūra, kultūra, komunikacija, žmonėmis, jų gyvenimo pasirinkimais ir patirtimis, geriausiai jausdavausi gyvendama užsienyje ar tiesiog keliaudama, t. y. būdama multikultūrinėje aplinkoje, megzdama tarpkultūrinį dialogą – viena sričių, kurią itin puoselėja Socialinis veiksmas. Mano darbas pasiskirsto tarp kompiuterio ir gyvo kontakto su žmogumi. Administruodama tiek vietinio, tiek Europinio masto projektus įvairaus amžiaus, sričių, sluoksnių žmonėms, savanoriaudama, dalyvaudama mokymuose, refleksijose, kasdien profesionaliau gilindamasi į neformalaus ugdymo(si) specifiką bei metodus ir žmogų, juos bandančius, vis stipriau įsisąmoninu, kad darni, intelektuali visuomenė, toli gražu, neapsiriboja mokyklos-universiteto-darbo šablonu ir žmogus yra laimingiausias, kai ieško savirealizacijos būdų ir juos atranda, kai niekada nesustoja ir niekas jo nestabdo. Vertinu mokymą per mokymąsi ir semiuosi nepaprastai daug įkvėpimo veiklose, kurias organizuojame su komanda. Reikėjo pradėti paprasčiausiai savimi, o kada nors norėtųsi baigti nebent tik kažkur ties pasauliu, kai neformalaus ugdymo(si) koncepcija ir prasmė bus pagaliau tvirtai nusistovėjusios.

Vytauto Didžiojo universitete baigiau karjeros projektavimo magistro studijas. Po studijų pradėjau dirbti karjeros konsultantės darbą mokyklose. Konsultuojant ir išklausant mokinių norus, susijusius su ateities profesija, supratau kaip yra sunku pasirinkti karjeros kelią neturint jokios patirties. Tuo metu pradėjau domėtis savanorystės bei Erasmus+ programos galimybėmis. Ugdymo karjerai pamokų metu jaunimui nemažai kalbėdavau apie savanorystės naudą bei jos galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Baigusi karjeros konsultantės darbą, nutariau pati pasavanoriauti pagal JST programą Lietuvoje bei išvykti savanorystei pagal EST programą Lenkijoje. Savanorystės patirties dėka įgijau daug naudingų įgūdžių, jaučiau kaip manyje ši patirtis išugdė bendravimo, laiko planavimo, kūrybiškumo bei organizacinius įgūdžius. Tikėdama savanorystės galimybėmis, toliau tęsiau darbus savanorystės srityje. Keletą metų dirbau atviroje jaunimo erdvėje su jaunimu. Tuo metu buvau EST savanorių mentorė bei tutorė.

Šiuo metu Socialiniame veiksme esu EST projektų koordinatorė. Džiaugiuosi, kad turėdama sukaupusi nemažą bagažą žinių apie savanorystę, galiu dirbti prasmingą bei naudingą tarptautinį darbą su atvykusiu jaunimu iš užsienio.

Vilniaus universitete baigiau filologijos bakalaurą bei literatūros antropologijos ir kultūros magistrą. Nors mokslai, praktika, savanorystė suteikė galimybę gyventi Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje, įgytą multikultūrinę ir neformalaus ugdymo patirtį noriu pritaikyti darbe su jaunais žmonėmis Lietuvoje.

Esu orientuota į tęstinį profesinį ir asmeninį augimą bei tobulėjimą (būtent todėl vengiu komforto zonos) ir nuolat ieškau kūrybiškų metodų, kurie leistų visapusiškai save realizuoti. Didžiausiu ir geriausiu savo gyvenimo patyrimu bei iššūkiu galiu įvardinti būtent savanorystės patirtį Ispanijoje. Nemokėdama ispanų kalbos išvykau į mažą miestelį išbandyti man visiškai naujos srities – padėti žmonėms, kurie turi intelekto sutrikimų. Per devynis mėnesius pramokau ne tik ispanų kalbos, bet ir gavau didžiausią dovaną – begalinę šilumą, rūpestį ir meilę iš žmonių, kuriems atvykau „padėti“. Žmogiškasis nuoširdumas iki šiol mane motyvuoja, todėl ir dirbu su žmonėmis, kurie siekia įprasminti gyvenimą per savanorystę ir demonstruoja savo socialinę atsakomybę. Į mane galima kreiptis dėl vietinės savanorystės, mentorystės, mokymų.